Laukai, laukai, jiems ir galo nėra. Rugiai žaliuoja ir
maudos saulėj, purienos lenkia savo grakštų vainiką ir praretūs žilvyčiai juokias
švelnučiai[s] lapeliais — pavasaris — pavasaris! Ir dūšioj lauko
kažkaip daug daug! O tu iš Dievulio šiandie ar pavogsi bent vieną spindulėlį —
ar pasidžiaugsi su manimi? Važiuoti labai gerai. Galiu ir dieną gulėti, kaimynai mano
geri. O traukinys toks lakus! Greit Voronežas. Tik peleriną labai perplėšiau.
Bučiuoju. Bučiuok Jadzę1 Jadvyga
Čiurlionytė (1887–1941), VČ sesuo, etnomuzikologė; 1915–1918 m. mokėsi Maskvos
filharmonijoje. /note>