Ir šiandie… Ir šiandie nieko, ir nieko! Tai ką aš dabar
bedarysiu? Šiandie tikras buvau, šiandie buvau tikras, kad gausiu. Jau 20 dienų! Ar
iš tikrųjų? Ar iš tikrųjų tu manęs nebenori nė žinoti, nė išgirsti, nė broliškai
atlankyti? Nejaugi, Sesute, nejaugi? Per tris savaites vis tik būtų atėjęs laiškas,
jei būtum parašius, turbūt būčiau gavęs… Kodel, Sesute, kodel?..
Esu dabar paštoj, bet kur aš dabar beeisiu, kur aš dabar
besidėsiu? Jau ir taip naktimis nemiegojau belaukdamas, bet dabar! —
Sesute, Sesute! —