Laiškas Valerijai Čiurlionytei, 1917-07-10, [iš Sočio – į Iskorostį]. Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Transkripcija, korektūra, aprašas, komentarai, kodavimas Neringa Markevičienė Skenavimas Aurimas Markevičius SELA: Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas Vilnius, Lietuva 2018

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos Rankraštyno (LLTI BR) leidimą.

Laiško kodavimo schema nenaudotina, tekstas neperspausdintinas be archyvo rengėjų sutikimo (nerutela@hotmail.com).

Laiškai Valerijai Čiurlionytei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos Rankraštynas Balys Sruoga LLTI BR, F53–184

BS laiškas VČ [Tavo laiškas, rašytas švento Jono nakty.. Be vietos. Lokalizuojant [iš Sočio – į Iskorostį], remtasi pašto antspaudais, VČ adresu. Rašyta 17,9×11,3 cm gelstelėjusio dvigubo popieriaus lapuose (1r–v, 2r–v) parkeriu (mėlynu rašalu). Perlenkta pusiau. Viršaus kraštai nelygūs, plėšta. Prie laiško yra 14,3×11,4 cm vokas. Adresuota: Вaл. Чурлянис / ст. Искарость / Волынской губ / Им. г-на Чарноцкaго Дуга // Exp Б. Срого / Сочи, Светлячок [~ rus =Val[erija] Čiurlionytė / Iskorostis / Volyn[ės] gub[ernija / p[on]o Čarnockio Dugos dv[aras] // B[alys] Sruoga / Sočis, Svetliačiok]. Voko 1r viršuje, dešiniajame kampe, buvęs užklijuotas pašto ženklas, nuplėštas. Buvę uždėti du violetiniai pašto antspaudai СОЧИ 1E ГОР. ЧЕРНОМ. / 11 7 17 /; kitas – nuplėštas kartu su pašto ženklu. Voko 1v uždėtas juodas pašto antspaudas ИСКОРОСТЬ ВОЛЫН. / 18 7 17. Pieštuku numeruota {148}. Vokas gelstelėjęs, dėmėtas. Voko vidus – žalių bangelių rašto. Atvarto viršuje – nedidelis dviračiu važiuojančios sparnuotos figūros su gyvūno galva, rankoje laikančios iškeltą voką, atvaizdas, nupieštas apskritime, kurio viršuje yra užrašas: TRADE MARK. Laiškas išimtas, atplėšus viršutinį voko atvartą. 1963 m. perdavė Valerija Čiurlionytė-Karužienė. Tema: BS, gavęs VČ laišką, rašytą per šv. Joną, prisimena, kad tuomet naktį plaukė mariomis, stebėjo saulėtekį, ilgėdamasis mylimosios, dieną keliavo po kalnus. BS stebisi, kodėl VČ laiškas liūdnas, kodėl ji nesuprantanti jo būsenos – ilgėjimosi, liūdėjimo, lydinčių kitokios būties regėjimus, atveriančius amžinybės paslaptis. Būklė: gera. Saugojimo vieta: LLTI BR, F53–184. Mašinraštis (nuorašas) – ten pat, 2 l. Nepublikuota. Skelbiama: iš autografo.

Вал. Вал[ерия] Чурлянис ст. ст[орона] Искaoрость Волынскoй губ губ[ерний] Им. Им[eниe] г-на г[осподи]на Чарноцкaoго Дуга

Exp Exp[éditeur] Б. Б[алис] Срого Сочи, Свeтлячок

{148}

 Lietuvių Rusų 1r–v, 2r–v, voko 1r rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (mėlynu rašalu). Voko 1v numeruota pieštuku {148} nenustatyto asmens ranka.

Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas

Laikomasi skaitmeninio Mary Mitford Russell archyve pateiktų laiškų kodavimo rekomendacijų (TEI P5 XML pritaikyta dirbti su Oxygen XML Editor 18.0):

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“.

Minimaliai redaguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos normų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r

1 Tavo laiškas, rašytas švento Jono naktyį.

2 „Ką tu galvoji taąją naktužeę?.. Ar junti?.. Ar gal vilnių 3 kovos klausais?“

4 Jono naktis buvo senai jau. Bet aš ją visą žinau. Aš tą‑ 5 naktį kaip tik važiavau marėmis in tolimą šalį, visą 6 laiką žiūrėjau in tolimas žvaigždes, in tolimus kalnus, 7 in mėnulio takus bangose, visą naktį nemigau ir 8 tave tegodojau. Keista buvo naktis. Keistas pasakas 9 vilniys šlamėjo bučiuodamos laivą ir bėgdamos, nusi- 10 gandę jo šalto kūno, tolin, tolin… Puūtė priešinis vėjas, 11 ir žvaigždės nuo jo buvo dar žydresnės, ir mėnesienos 12 takai bangose dar labiau laužyti. Rymojau ant 13 aukšto laivo kranto ir žiūrėjau in bangas, ir klau- 14 siaus jų dainos ir pasakų. Ir visaą naktį godojau 15' savo sapnus skrajingus g apie tave, tolimą. Ir nuo- 16 lat, nuolat ašei kartojau: „Sesuo, sesuo, ar tu girdi mane?“ 17 Vėjas buvo priešinis ir puūtė in šiaur‑vakarę šalį. 18' Ar ne jis tau atnešė pa mano pasiilgimą, ar ne 19 su juo ir dūšiaą mano pajutai?..

1v

20 Mačiau, kaip rėdos saulė švento Jono rytą. O 21 dieną išėjau in kalnus, in požemio rūmus‑olas, ir 22 tenai visą dieną gyvenau. Kažkaip gerai, kažkaip 23 labai gerai, kad ir tu mane taąją naktį minėjai…

24 O laiškas tavo toks liūdnas! Gal ir ne toks liūdnas, 25 koks jis baisus yra! Baisus savo žiaurumu ir panieka!

26' Ar tu nemyli tojo tiylybės liūdėjimos, tojo 27 visuotinai ramaus ilgėjimos? Ar kai ilgai ilgai 28 vakarais žiūri in tolumą ir klausais žvaigždžių 29 slinkimo ir jų vardų nemini, ir kai atlapoji veidą 30 ir krūtinę grakščiam pietų šalies vėjui, ir kai dūšia 31 pasineria tyliame pievos klestėjime ir žiedų 32 šnekoj, ir kai apiberia tave, tavo veidą ir plaukus, 33 akis ir krūtinę, skaisti‑skaisti žarijinga vasaros 34 nakties rasa, — ir kai dūšią apima toksai begali- 35 nis tylus nuliūdimas, toksai begalinis tylus ilgė- 36 jimos — ar tau nebrangi ta valanda, ar tau nebrangus 37 tas jausmas, ar tau nebrangus tas virpėjimas?

38 Tai kam tu juokies iš jo?

2r

39 Man rodos, tojo nuliūdimo valanda — va- 40 landa regėjimo. Valanda regėjimo tosios buities, 41' to l s ios pasaulio tikrybės, kuri nepasiilgusiai duūšiai 42 nepasiekiama, kuri neapimtai tyliu nuliuūdimu 43 sielai nesuprantama, kuri slepia savyje pa- 44 slaptį visų daiktų ir visų gyvybių…

45 Tąją valandą dūšiai viskas perregima, viskas 46 įmanoma. Girdisi dainos, kurias dainuoja tik 47 amžinastis, girdisi maldos, kurias laikas audžia, 48 girdisi šnekos, kurias tolimame danguje bal- 49 tos gulbės audžia. Ir varpas girdis, kuris 50 tolimame gyvenime in augkštą kalną, in didį 51 žygį dūšią klajūnę vadinąa…

52 Baisu daros daros taąją valandą ir klaiku. Žmo- 53 gus, nepratęs in tokią pilnybę, žmogus yra toks mažas 54 ir, vieną valandą pajutęs savyj tokią gausybę, nu- 55 sigąsta savo turtų, nusigąsta išlaisvos ir virpa.

56 Bet tai yra tvirtas, tai yra didžiausias pasaulio 57 turtas ir šventybė — o tu juokies iš jo!

2v

58 „…Turi juk geresnį kelią… Aš neturiu, nieko neturiu ir 59 žinot nenoriu — jokių laiškų, ir jokių antrašų“……“

60 Kam tai sakyti, kam taip galvoti!

61 Nori — žinoma, tai ir mano laiško gali neskaityti 62' gi, aš bet aš nemanau, kad tu taip manytum, aš nema- 63 nau, kad tu taip norėtum. Nuliūdimas ir ilgėji- 64 mos žmogų lanko ne tam, kad juokties iš to, kas 65 šventa, bet kad mirtingomis akimis išvysti ne- 66 mirtingus regėjimus ir pažinti amžinybės paslaptis.

67 Negerai darai, kad man taip retai terašai, 68 kad net neparašei, kai sirgai, o aš, Dievas 69 žino, ko prigalvoju.

70 Tegu Tavo kelionėj linažiedžiai vaini- 71 kai žydi.

72' Bučiuo[uo]ju tave stipriai, stipriai[iai].

73' Bolyti[i]s 74 10/VII 17

75 Siuntinėlio dar negavau.

Tekstologiniai komentarai

5 važiavau ] p ia ras u 15 sapnus ] a ras savo 15 skrajingus ] p ras vid g 18 atnešė ] p ras pa 26 liūdėjimo ] p -o ras s 41 tosios ] cor pri s pro vid l 52 daros daros ] rep 62 bet ] cor bet pro aš 72 Buči[uo]ju ] ill, vid uo 72 stipr[iai] ] ill, vid iai 73 Bolyt[i]s ] ill, vid i