Šio laiško padavėja p. Peseckienė2 Jadvyga
Peseckienė (1913–?), geografijos mokytoja, tuo metu Vilniaus Amato mokytojų
instituto paskutinio kurso studentė. Gera Sruogų šeimos bičiulių – Marijos ir
Juozo Nemeikšų – pažįstama. Jadvyga Peseckienė, norėdama baigti studijas ir
neturėdama kur gyventi, Marijos Nemeikšaitės rekomenduota, apsigyveno Vilniuje,
Tauro g. 10 name, kaip Sruogos pagalbininkė, šeimininkė. Sruogos bute Vilniuje
šeimininkavo 1945–1947 m. yra nauja mūsų buto šeimininkė —
pagal mūsų Marytės3
Prašau jai padėti įsigyventi bute.
Bronė4 Bronė, spėtina, BS buto gyventoja,
padėjusi rašytojui tvarkytis, prieš ateinant Jadvygai Peseckienei. Matyt, apie
ją rašyta: „Be to, Sruogos namuose tada šeimininkavo mergaitė, kuri nemokėjo
nei kavos išvirti, nei lovos pakloti“ (Jadvyga Peseckienė, „[Prisiminimai apie
Balį Sruogą]“, in: kad pirmadienį,
apie 10 val. vakaro, man bebaigiant krauti čemodaną, Bronė man pareiškė, kad ji
darbui ir gyvenimui pas mus visiškai netinkanti ir kad iš to nieko doro nebūsią, ir
kad ji nenorinti atsisakyti nuo darbo VU Me.
Kol Bronė išsikraustys, p. Peseckienė miegos mano
kabinete, paskui pereis į tą mažą kambarėlį. Būtų gerai, kad Bronė kraustytųsi lauk
tuojau.
Labai prašyčiau padaryti štai ką.
Bronės maisto kontrol[i]nis kuponas
yra atiduotas Rašytojų sąjungai, kad rūpintųsi jai kortelėmis kitam mėnesiui,
— reikia jis iš tenai paimti ir atiduoti Bronei — būk geras, padaryk
tai (užeiti į Rašytojų sąjungą apie 11—12 valandą).
Antras reikalas — padėti p. Peseckienei pas mus
įsiregistruoti: ji atitinkamus dokumentus paruoš, — ji reikia tiktai nuvesti į
Universitetą pas p. Zarembą5
Čia pridedu laiškelį Bronei, kurį prašau jai tuojau
perduoti ir kelis blankus su mano parašu — gal bus reikalingi kokie nors
įgaliojimai — tekstą prašau parašyti, kas reikės.
Būk dar kartą toks mielas, padėk pabaigti tvarkyti man
šitą reikalą, — grįžęs kitus rūpesčius aš vėl pasiimsiu savo galvai.
{Alpe mielas!
Važiavau ir nedavažiavau. Balys jau čia, tai ir aš
likaus.
Tu turi Giedruką6 Giedrė
Žmuidzinavičiūtė-Gučienė (1913–2006), Alfonso Gučo žmona, pedagogė.
ir tau užtenka, gal ir geriau, nekliudau.
Gražios ponios — šeimininkės neišsigąsk, kas
rytą jai „labas rytas“ pasakyk ir plytelę padėk pūsti, ir kiaušinienę kepk.
Padrąsyk ir Konstantiną7
Iki greito pasimatymo.
Marytė}