1 Planuotas
mėnesinis laikraštis „Saulėtekis“ BS studijų metu Maskvoje (1916–1918) nebuvo
išleistas.
2 Jurgis
Baltrušaitis (1873–1944), Maskvoje gyvenęs lietuvių poetas, įsijungęs į rusų
simbolistų judėjimą. 1915–1917 m. kartu su BS ir Maksimu Gorkiu rengė lietuvių
literatūros rinkinį bei lietuvių liaudies dainų rinkinį rusų kalba (jie nebuvo
išleisti).
3 Vincas Krėvė (tikr. Mickevičius) (1882–1954),
prozininkas, dramaturgas. 1909–1920 mokytojavo Baku, skaitė paskaitas iš indų
filosofijos ir religijos, vasaromis parvykdavo į Lietuvą rinkti liaudies dainų ir
padavimų. Gyvendamas Baku, parašė reikšmingiausius savo literatūros kūrinius,
pelniusius jam lietuvių literatūros klasiko vardą: istorinę dramą Šarūnas (1911), Dainavos šalies senų
žmonių padavimus (1912), apysaką Pratjekabuda
(1913), tragediją Skirgaila (1916 parašyta
rusiškai).
4 Ignas Šeinius (tikr. Jurkūnas)
(1889–1959), prozininkas, dramaturgas, spaudos darbuotojas. Tuo metu buvo parašęs
romaną Kuprelis (1910–1911), apysakas Mėnesiena (1912), Bangos siaučia (1912–1913), Vasaros vaišės (1913–1914), publicistikos įvairiomis
temomis. Ankstyvojoje kūryboje įteisino lietuvių prozoje poetinio impresionizmo
stilistiką.
5 Jurgis Savickis (slp. Rimošius)
(1890–1952), prozininkas, diplomatas. Kilus I pasauliniam karui, Petrograde tapo
Lietuvių komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotiniu, 1915 m. pabaigoje
išvyko į Kopenhagą, kur rūpinosi karo belaisviais lietuviais Vokietijos
stovyklose.
6 Sofija
Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958), rašytoja, literatūros ir meno kritikė,
švietėja, visuomenininkė. I pasaulinio karo metais dirbo mokytoja Voronežo
lietuvių gimnazijoje.
7 Petras Leonas (1864–1938),
teisininkas, advokatas. 1915–1918 m. gyveno Maskvoje, Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti Centro komiteto vicepirmininkas.
8 Stasys Šilingas (1885–1962), teisininkas, kūrėjas,
visuomenininkas. 1910 m. pradėjo leisti ir redaguoti lietuvių studentams ir
moksleiviams skirtą žurnalą „Aušrinė“. 1915 m. išleido lietuvių rašytojų kūrybos
almanachą „Pirmasai baras“. 1914–1917 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl
karo šelpti Centro komiteto sekretorius, vėliau – vicepirmininkas.
9 Adomas Varnas (1879–1979), dailininkas tapytojas.
Bendradarbiavo literatūros almanache „Pirmasai baras“. 1908–1914 m. dalyvavo
pirmosiose lietuvių dailės parodose. 1914–1918 m. gyveno Rusijoje.
10 Mykolas Sleževičius (1882–1939), teisininkas,
advokatas. Nuo 1915 m. gyveno Rusijoje, ypatingasis Lietuvių draugijos
nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komiteto įgaliotinis.
11 Antanas Purėnas (1881–1962), chemikas organikas, pedagogas,
kultūros veikėjas, visuomenininkas. 1910–1918 m. Peterburgo komercinės mokyklos
dėstytojas. 1915–1917 m. lietuvių bendrojo lavinimo kursų vedėjas. 1916–1918 m.
Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Peterburgo skyriaus pirmininkas,
Centro komiteto narys. 1915–1918 m. vakarinių kursų organizatorius ir
direktorius.
12 Česlovas Petraškevičius
(1886–1941), teisininkas, knygnešys. 1910 m. baigė teisę Petrapilio universitete,
iki 1917 m. gyveno Petrapilyje, dirbo advokato patarėju.
13 Karolis Vairas (tikr.
Račkauskas) (1882–1970), rašytojas, vertėjas, kultūros ir spaudos darbuotojas.
1907 m. išvyko į JAV, kur įsitraukė į lietuvių veiklą. 1911–1918 m. Susivienijimo
lietuvių Amerikoje savaitraščio „Tėvynė“ redaktorius.
14 Mikas Petrauskas (1873–1937), vargonininkas, dainininkas (tenoras),
dirigentas, pedagogas, kompozitorius, kultūros veikėjas, pirmosios tautinės operos
„Birutė“ kūrėjas. Nuo 1907 m. gyveno JAV, kartkartėmis nuvykdamas į Europą – į
Prancūziją pasitobulinti kompozicijos srityje, į Lietuvą surengti koncertų ciklo,
pastatyti savos kūrybos operos bei operečių, į Italiją tęsti dainavimo
studijų.
15 Kleopas Jurgelionis (slp. Kalėdų
Kaukė) (1886–1963), poetas. 1909 m. apsigyveno JAV. Čikagos universitete baigė
teisę, dirbo daugiausia žurnalistu, redagavo lietuviškus laikraščius, aktyviai
dalyvavo mėgėjų teatre, rašė radijo vaidinimus. Produktyviausia jo kultūrinė
veikla 1911–1916 m. Išleido reikšmingų darbų: kalbotyros – Panemunėlio tarmės fonetika (1911), literatūrologijos – Kun. A. Vienožinskis ir jo dainos (1911), tautosakos – Mįslių knyga (1913), poeto šlovę pelnė eilėraščių rinkinys Glūdi liūdi (1916).
16 Julius Baniulis (1880–1943), poetas, vertėjas. 1902 m. atvyko į JAV. Dirbo
anglies kasyklose, lentpjūvėse, spaustuvėse. Sulaukęs vyresnio amžiaus pradėjo
dirbti Amerikos spaudoje, ėmė rašyti eilėraščius, versti modernistų kūrybą bei
Rytų poeziją.
17 Povilas Čiurlionis
(1884–1945), pianistas, vargonininkas, chorvedys, architektas. Nuo 1913 m.
mokytojavo Miko Petrausko muzikos mokykloje Brukline, koncertavo kaip pianistas ir
koncertmeisteris, vargonininkavo ir vadovavo chorui Šv. Pranciškaus lietuvių
parapijoje Lawrence. 1920 m. grįžęs į Lietuvą apsigyveno Kaune, dėstė Kauno meno
mokykloje.
18 Stasys Šimkus (1887–1943),
kompozitorius, chorų organizatorius, dirigentas. 1908–1914 m. Peterburgo
konservatorijoje studijavo kompoziciją bei tobulinosi groti vargonais. 1915 m.
„Nukentėjusiems nuo karo šelpti“ draugijos skyriaus komitetas išsiuntė jį į JAV
rinkti aukų. Amerikoje muzikas būrė chorus, leido žurnalą „Muzika“. 1920 m. grįžęs
į Lietuvą, apsigyveno Kaune, ėmė vadovauti „Dainos“ draugijos chorui.
19 Москва, Покровскiй буль[вар] 4.
Ю[ргису] К[азимировичу] Балтрушйтису ~ rus =Maskva,
Pokrovskio bul[varas] 4. J[urgiui] Baltrušaičiui.
20 Albinas Rimka (1886–1944),
ekonomistas, spaudos darbuotojas, vienas iš artimiauasių BS bičiulių. 1911 m.
emigravo į JAV, ten iki 1917 m. redagavo laikraščius „Jaunoji Lietuva“,
„Ateitis“.
