1r Brangus KolegaAlgirdas Jakševičius (1908–1941), režisierius, aktorius, pedagogas, 1935–1936 m. stažavosi Jevgenijaus Vachtangovo teatre Maskvoje.,

Straipsnius — gavauBS (1896–1947), VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, profesorius., puikūs jie, — įdomi medžiaga ir gerai parašyti! Ir toliau žadamieji — labai įdomūs! Su Stiopkos žurnaluGalbūt kalbama apie Aitvarą – satyros žurnalą, leistą 1927–1928 m. Kaune. Jį leidžiant, bendradarbiavo dailininkas Stepas Žukas. — vis dar kaip reikiant nesiklijuoja. Turėjo išeit prieš nNaujus metus, bet vis dar kaž kas kažkas ten truūksta. Išeis tur but turbūt tik sausio pradžioj. Redaktoriumi pakviestas L. KalvelisLeonas Kalvelis (1908), buvęs BS teatro seminaro dalyvis, spaudos darbuotojas., bet jis gi šiek tiek bala- muūtas! GrybauskuiJuozas Grybauskas (1906–1964), BS teatro seminaro dalyvis, režisierius, teatrologas, 1933–1938 m. Valstybės teatro Klaipėdos skyriaus aktorius. straipsnius atiduoti — nebūtų prasmės, nes „Vakarai“Vakarai – dienraštis, ėjęs 1936–1939 m. Klaipėdoje. nuo N. Mmetų — nebeis. „Literatūra“Literatūra – literatūros, meno ir kultūros žurnalas, leistas 1936 m. Kaune. Bendradarbiavo BS. Oficialus redaktorius Vincas Krėvė. Faktiškai redagavo Kostas Korsakas, Petras Cvirka. Žurnale išspausdintas BS straipsnis apie bylinėjimąsi dėl literatūros kūrinių autorystės, atribucijos, autentiškumo (Balys Sruoga, „Keista draugija“, in: Literatūra, 1936, Nr. 2, p. 20). Matyt, autorius planavo rašyti tęsinį. — taip pat uždaryta, nebeis (mano straipsnio antroji pusė taip ir liko nespausdinta). Jeigu kartais Stiopkos „Aitvarą“ trauktų koks noglas (rodos, vis delto, netrauks), gal straipsnius būtų galima kur kitur tuomet atiduoti. Į „Vairą“Vairas – iliustruotas žurnalas, leistas 1929–1940 m. Kaune. Bendradarbiavo BS. Redagavo Izidorius Tamošaitis. ar „L. Aaidą“Lietuvos aidas – laikraštis, 1928–1940 m. leistas Kaune. 1934–1936 m. redagavo Vytautas Alantas. — aš negalėčiau atiduoti, o į bet kurius kitus (kairėn ar dešinėn) — mielu noru patarpininkaučiau.

Mes dabar švenčiam KiproKipras Petrauskas (1885–1968), dainininkas (tenoras). 1930–1936 m. gastroliavo Pietų Amerikoje. jubil[i]ejaus komedijas, — nebloga režisūra. Tik siužetas — baisiai jau koktu; ne menininko jubil[i]ejus, bet partinio klubo nario.

Aš jau nė į vieną tą iškilmę nevaikštau. Plačiau mūsų dar tea tro reikalus rašiau ŽilinskuiAndrius Oleka-Žilinskas (1893–1948), režisierius, aktorius, pedagogas. 1935–1940 m. Niujorko trupės (JAV) vadovas. — jis tur būt turbūt papasakojo? Pasirodo, KymantaitėKazimiera Kymantaitė (1909–1999), režisierė, 1934–1940 m. Valstybės teatro aktorė. — ne tik SutkausAntanas Sutkus (1892–1968), Valstybės teatro režisierius., bet ir ŽalinkevičaitėsElena Žalinkevičaitė (1900–1986), Kipro Petrausko žmona, poetė, dramaturgė, Valstybės teatro aktorė. dabar artimiausia prietelka, — suprantama, kodėl Žilinskui rašo ji provoka- cinius laiškus!

Linksmų Naujų Mmetų! Labų n d ienuų nuo mano pamilijos Tamstai ir Žilinskams! Turint laiko — prašau rašyti. Mums visiems Tamistos laiškai — itin įdom◊◊[ūs].

Tam◊[s]t◊[o]s BalySruoga Baly[s] Sruoga 1936, gruodžio 22 d.

˹„XX amž.“~ santr =XXI amžius. kunigas KemėšisFabijonas Kemėšis (1880–1954), kunigas, ekonomistas, profesorius. Nuo 1930 m. Kauno kapitulos garbės kanauninkas. rašo, kad PutinasVincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967), rašytojas, Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas. su savo „Altoriuų šešėliu“ bolševizmo naudai padarė daugiau, negu visos komunistų jačeikosЯчейка ~ rus =akis. Lietuvoj per 10 metų! Putinas – bolševikų tarnas!˺*BS perpasakoja Fabijono Kemėšio mintį apie 1933 m. išleistą Vinco Mykolaičio-Putino romano Altorių šešėly padarytą įtaką: „Iš čia suprantama, kad ir Lietuvoje ateistinis komunizmas gali džiaugtis turįs begales savo rėmėjų. Vienas mūsų talentingasis Putinas savo „altorių šešėliais“, paleidęs prieš trejetą metų į kraštą gausų kiekį talento pasaldintų nuodų, daugiau padarė komunizmo naudai Lietuvoje, kaip visų „jačeikų“ ilgų metų triūsas“ (Fabijonas Kemėšis, „Komunizmo talkininkai Lietuvoje“, in: XXI amžius, 1936-12-07, Nr. 141, p. 3–4).