1r Laiškas Redakcijai Pone RedaktoriauJuozas Prunskis (1907–2003), dvasininkas, žurnalistas, 1936–1939 m. laikraščio XX amžius redaktorius.,

Valst. operos režisierius p. P. OlekaPetras Oleka (1895–1979), režisierius, dainininkas (bosas), pedagogas, 1920–1945 operos teatro solistas ir režisierius., pradėdamas naujus pa- pročius teatro santykiuose su autoriais ir pažymėdamas savo gi- lų susipažinimą su veikal ais u , kurį◊◊ jis režisuoja ir su gadyne, kurią veikalas vaizduoja, ◊ ''„XX-to a.''“ š. m. 36 num. skelbia: ''„Operos veiksmas vyksta ir prie Aušros Vartų, nors tuo metu Auš- ros Vartų dar nebuvo''“Operoje Radvila Perkūnas veiksmas vyksta svarbiausiose istorinėse Vilniaus vietose – prie Aušros vartų, Rotušės aikštėje, Radvilų ir Chodkevičių rūmuose. BS, pabraukęs fakto klaidą, cituoja operos Radvila Perkūnas režisieriaus Petro Olekos pasisakymą prieš premjerą Valstybės teatre („Opera apie Radvilą Perkūną. Ką sako operos režisierius Oleka“, in: XX amžius, 1937-02-13, Nr. 36, p. 5).. Šio paskelbimo p. Oleka neatšaukė. Operos ''„Radvila Perkūnas''“1937 m. kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus (1884–1941) pagal BS libretą sukurta ir pastatyta opera, kurios premjera Valstybės teatre įvyko 1937 m. vasario 15 d. Opera pasisekimo neturėjo. BS muzikinę pjesę Radvila Perkūnas žr. in: BSR, t. 2: Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 139–244. veiksmas vyksta 1600 metais. Prof. B. ČĖSNYS ČėsnysBlažiejus Čėsnys (1884–1944), kunigas, teologas, VDU profesorius. Bendradarbiavo Lietuviškoje enciklopedijoje. L◊ „Lietuviškosios Enciklopedijos“ II tome rašo: ''„Patys Aušros Vartai senovėje buvo viena iš 5 ''„bromų''“, įrengtų Vilnių supu- siuose apsigynimo mūruose, statytuose 1503–1523m.... m. [...] Seniausias Aušros Vartų atvaizdas matoma Bruyno ir Hogenbergo didžiųjų miestų atlase 1576, lape įvardintame ''„Vilna, Lituaniae metropo- lis''“; atvaizdas esąs pagamintas 1550 m. Paskui Aušros Vartai yra pažymėti panorami◊niame v Vilniaus vaizde iš 1604 m... m. [...]''“Patikslinta citata: „Patys A. V. senovėje buvo viena iš 5 „bromų“, įrengtų Vilnių supusiuose apsigynimo mūruose, statytuose 1503–1523 m. […] Seniausias A. V. atvaizdas matoma Bruyno (Brauno) ir Hogenbergo didžiųjų pasaulio miestų atlase 1576, lape įvardintame „Vilna, Lithuaniae metropolis“; atvaizdas esąs pagamintas 1550 m. Paskui A. V. yra pažymėti panoraminiame Vilniaus vaizde iš 1604 m.“ (Blažiejus Čėsnys, „Aušros Vartai“, in: Lietuviškoji enciklopedija, Kaunas: Spaudos fondas, 1934, p. 350–351). /(Žžiūr. „Liet. Eencikl.“, II t., 350–351 psl./).

Su gilia pagarba Balys Sruoga