Mielas Vincai, / Nežinau, šis laiškas ar suskubs vardinėm.
Mielas Vincai1Vincas
Mykolaitis-Putinas (1893–1967), VU profesorius, 1947–1949 m. vadovavo VU
Lietuvių literatūros katedrai.,
Nežinau, šis laiškas ar suskubs vardinėm2Vinco vardo diena minima liepos mėn. 19 d.. Jei suskubs,
— ilgiausių metų, — ir visa kita, ko reikia pagal raštą!
Man pasakojo, kad mūsų abiejų reikalai Universitete
atsidūrė vienodoje padėty — nėra originalo diplomo3Vincas
Mykolaitis-Putinas 1918–1922 m. Fribūro universitete (Šveicarija) klausė
filosofijos istorijos, estetikos, meno istorijos paskaitų. Apgynė disertaciją apie
Vladimiro Solovjovo estetiką. 1922 m. Miuncheno universitete studijavo
literatūrologiją.
Balys Sruoga 1921–1924 m. studijavo slavistiką Miuncheno
universitete. .
Aš nežinau, ar Tu ką nors darei šiuo reikalu, ar manai
ką daryti? Jei manai ką daryti, gal nori pasinaudoti mano patyrimu? Kauno
universiteto Rektori[u]s duoda tokius pažymėjimus (jį čia pridedu)4Prie laiško priedų nėra.. Jam gauti reikia paduoti
pareiškimas (pavyzdį pridedu) ir pasira[u]sti archyvuose, padaryti ištra[u]k[a]s iš
protokolų.
Jei tu norėtum panašią operaciją padaryti, — arba
pats turi atvažiuoti, arba atsiųsk įgaliotą Hortenziją5Hortenzija
Balčiūnaitė-Vaitkevičienė (1922), gydytoja, Vinco Mykolaičio-Putino žmonos
Emilijos sesers duktė, tuo metu globojama Mykolaičių šeimos.. Aš norėjau ir
dėl Tavęs padaryti, bet negalėjau: 1) ne[ži]nojau Tavo faktinės padėties ir datų, 2)
neturėjau Tavo pareiškimo ir įgaliojimų, 3) archyve pavargau, — tai kainavo 3
dienos. Tiktai archyve, kadrų skyriuje ir Rektoriui sakiau, kad ir Tu darysi panašią
operaciją.
Pačiam vaikštinėti ten — nėra labai malonus
daiktas. Ten patogiau būtų atsiųsti įgaliotą Hortenziją su Tavo pareiškimu. Beje, už
nuorašo surašymą aš daviau 100 rublių, — graži mergelė rašė, bet tai nebūtina,
Hortenzija, beflirtuodama su archyvaru, gali pati nurašyti. Jei ji Kaune da[r] neturi
bernioko, pas kurį norėtų apsistoti, gali apsistoti ir pas mane, — nakvynę ir
valgyti duosiu, i[r] visa kita, išskiriant teisę apie berniokus dūsauti po obele su
obuoliais, — tam reikalui vieta — po burokus ir agurkus. Labai jos
neskriausiu, tik trupučiuką papielavosiu — ir viskas.
A[t]likti tai op[e]racijai Universitete reikia asignuoti
5—7 dienas, — mat, atostogos, — vieną dieną nėra to reikalingo
žmogaus, kitą — kito.
Mano popierius (išskiriant mano pareiškimą Kauno
Rektoriui) gal paduotum mūsų dekanatui Vilniuje?
Jei rašysi pareiškimą, būtinai rašyk datą, kas, kada su
Tavim atsitiko, kitaip Hortenzija archyve pasikars su archyvaru.
Labų dienų žmonai6Emilija Mykolaitienė
(1901–1983), Vinco Mykolaičio-Putino žmona, mokytoja. — ir
giminei.
Tav[o] Balys
Ketvirtadienis,
(Datos nežinau).7Išliko Vinco
Mykolaičio-Putino atsakymas, rašytas 1947-07-20, į šį Balio Sruogos laišką (LLTI BR, F53–797). Toliau pateikiame visą laišką:
Mielas Baly.
Dėkui už laišką ir linkėjimus bei patarimus dėl
dokumentų. Nutariau duot pakajų ir ta nelemta byla visai nebesirūpinti.
Pagaliau, ji, rodos, jau išvežta ar išsiųsta į Maskvą.
Aš visai rimtai noriu iš universiteto pasitraukti. Kai
pagalvoju apie paskaitas, seminarinius bei dalykinius darbus, Katedros
posėdžius, ataskaitas ir visą kitą velniavą, daros taip abuoju, kad nors žemėn
smek. O blogiausia, kad jaučiu, jog to darbo nesugebėsiu ir nepajėgsiu atlikti.
Taigi, jei manęs nepripažintų, būtų man labai paranku. Kitaip, vargu paleis.
Į Kauną teks atvažiuoti su Ortenzija visokiais
gyvenimiškais reikalais. Bet gal kiek vėliau, nes dabar nėra vieno
reikalingo žmogaus. Kol kas ar negalėtum man atlikti vieną patarnavimą? Jei
nusileidi kartais į miestą, gal užeitum į Valst. Leidyklą – ten esą man
honoraro, terminas baigiąsis ir jie ketiną į banką grąžinti. Dedu lapelį su
parašu. Lyg turi įgaliojimą, bet gal pamiršo. Nesuprantu, kodėl Valst. Leidykla
tokiais atvejais nesiunčia pinigų paštu.
Algas už
liepos I pusę pradės mokėt tik pirmadienį. Kurie gavom atostogų,
išmokėjo už du mėnesiu – liepą ir rugpjūtį. Teiravaus buhalterijoj, Tau
atostogų nėra paskirta, tad, matyt, mokės senąja tvarka. Paimsiu.
Šiandien baliavojam. Bus Tavo visas butas su įnamiais,
dar kai kas iš Tauro jaunimo. Kartu kaip ir aplaistymas atestatų ir
diplomų. Baisiai nėra ūpo. Šiaip sėdžiu prie Konrado
Valenrodo. Beliko 5 pusl. Kitąmet Sąjungoj bus švenčiamos kažkokios
Mickevičiaus sukaktuvės. Tad vertimai daros aktualūs ir kurį laiką dar bus
galima jais važiuoti. Ar tik iš viso neteks pereiti į vertėjų profesiją!
Čia buvo pasklidę gandų, kad rengiesi
atvažiuoti į Vilnių. Laukėme, bet veltui. Jei neatvyksi, o aš sužinosiu
ką įduodamas Tavo pažymėjimus, kaip nors pranešiu.
Daug linkėjimų nuo visų namiškių.
VM.
1947.VII.20.
Prie laiško yra vokas:
Gerb.
Prof. Baliui Sruogai
Ramioji g. 9b
Kaunas
(per malonę).