Ačiū už laišką. O aš jau maniau, kad Tu gal ko nors
supykai, kad taip ilgai nieko neatrašai.
Kaip Tau atrodo del tų „kilimų“: man rodos,
konsulai2
Su matute3 Agota Lomanaitė-Sruogienė
(1867–1930), Balio Sruogos motina. ilgai kalbėjome del Aniolo4Aniolas Sruoga (1890–1936), Balio Sruogos brolis, mirus tėvui
Pranciškui Sruogai (1931 m.) – Baibokų ūkio paveldėtojas,
tvarkytojas. vedybų ir kitų reikalų. Matutė būdama Kaune buvo kiek
pasitaisius, nusiramino, atsilsėjo, ir kalba žymiai pasitaisė (nors gedimas kalbos ir
nėra dar taip aiškiai ir pavojingai išreikštas). Savaitės bėgy aiškiai pastebėtas
pagerėjimas liudija, kad padėtis nėra dar tokia bloga. Žinoma, reikia tiktai, kad
toliau gyvenimas būtų ramus — ir nenuvargtų. Iš čia išvada — kad
reikia, kad kas būtų, kas Baibokuos gaspadinauja, kad matutei — nebereikėtų
rūpintis. Matutė irgi tos nuomonės, kad Aniolas turėtų vesti. Atrodo, be to jie namie
nesusitvarkys.
Atvažiavus Aniolui vedybų reikalas nebuvo plačiau
aptariamas. Užtat Aniolas pilnai sutiko, kad matutė su tatušiu5
Prieš kelias dienas Aniolas rašė Adolpui8
Kazimieras9 Kazimieras Sruoga (1899–1974),
jauniausias Balio Sruogos brolis, ekonomistas, spaudos darbuotojas. Lietuvos
kariuomenės savanoris, dalyvavo kovose dėl Nepriklausomybės. 1925 m. baigė
Sankt Galleno prekybos institutą Šveicarijoje, Berno universitete apgynė
disertaciją. 1925–1936 m. Finansų ministerijos Paskolų ir ekonominės
informacijos skyriaus vedėjas. Tau jau turbūt rašė, kad jis
dukterį10
Levinsono12 Juozapas Levinsonas-Benari
(1892–1967), teatro režisierius, dailininkas, scenografas, architektas,
grafikas. 1929 m. gyveno ir dirbo Berlyno „Piscatori“ teatre. Kalbama apie tai,
kad Lietuvos žydų kilmės meninkui iškilo grėsmė netekti Lietuvos piliečio
statuso. To meto laiškuose, adresuotuose Lietuvoje likusiems bičiuliams –
Baliui Sruogai, Antanui Sutkui, Vytautui Bičiūnui, jis teiraujasi apie galimybę
grįžti į Lietuvą, gauti darbą Kaune. Dailininkas Lietuvos pilietybę gavo 1930
m., tačiau į Lietuvą nebegrįžo. (ne Aronsono, kaip Tu rašai) poperiai blogi, paaiškės už poros
dienų. Aš galiu kalbėti tik su Banaičiu13
Nepyk, kad mažai rašau, bet šį semestrą aš turiu baisiai
daug darbo, normališkai dirbu 12—14 valandų į dieną ir vis nesuspėju visko
padaryti. Mums Universitete reformą darys, bet tik rudenį: Ryme deras su
pop[i]ežiu15
Dar 1928 m. pradžioje
„krikščionys demokratai, norėdami apginti Teologijos-filosofijos fakultetą,
kreipėsi į Vatikaną dėl šio fakulteto juridinio statuto pakeitimo. 1928 m.
birželio 15 d. popiežius pasirašė dekretą dėl kanoniškojo Teologijos-filosofijos
fakulteto įsteigimo ir patvirtino jo atskirą statutą. Tapęs katalikišku, šis
fakultetas įgijo juridinę nepriklausomybę nuo Lietuvos valdžios institucijų. Nors
Lietuvos Vyriausybė 1929 m. rugpjūčio 30 d. notoje Vatikanui pareiškė, kad šis
aktas nesumažina jos teisių į šį fakultetą, kardinolas Pietro Gasparri 1929 m.
rugsėjo 14 d. atsakė, kad numatytą Teologijos-filosofijos fakulteto reformą
traktuoja kaip konkordato laužymą.
1928 m. pabaigoje Švietimo ministerija
parengė ir pateikė Ministrų kabinetui svarstyti naują Universiteto statutą“
(plačiau žr. Audronė Veilentienė, „Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940
metais“, in: http://www.parlamentostudijos.lt/Nr11/11_istorija_2.htm).
Savickis18 Jurgis Savickis (1890–1952),
diplomatas, rašytojas. 1927–1929 m. tarnavo Užsienio reikalų ministerijoje
Kaune, vadovavo Valstybės teatrui. 1930–1937 m. nepaprastasis pasiuntinys
Švedijoje. — po Kalėdų važiuoja užsienin atstovaut —
ne tai Stokholman, ne tai Brazilijon.
Labų dienų nuo mūsų visų trijų Tau ir p. Bronei20B.
19/lap.