Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1922-05-24, iš Miuncheno – į Berlyną Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) Vilnius, Lietuva 2020

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020. Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga F53–470

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 470. Laiškas. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal turinį (rašyta dieną prieš Šeštines, 1922-05-25: „Šiandie jau trečiadienis…“; „Rytoj Šeštinės – rytoj vėl važiuoju į kalnus“), Vandos Sruogienės pastabą („1922, dieną prieš Šeštines. / Iš Miuncheno – į Berlyną“). Rašyta dviejuose 17,2 × 25,4 cm melsvo, laiškinio popieriaus dryželiais lape (1r–v, 2r–v) parkeriu (juodu rašalu). Lenkta perpus (lankstymo į keturias dalis žymės). Kairėje paraštėje – po dvi susegimo skyles. Yra rudų dėmelių, juodų pirštų atspaudų, rašalo žymių. Ištepta (2v). Be voko. Mašinraščiai (nuorašai): LLTI BR, f. 53, b. 1290 (Algio Samulionio), l. 174–176, BLKMČ BS, l. 30–31, KC PENN, l. 23–24 (Vandos Sruogienės). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Be voko.

 Lietuvių Rusų Vokiečių 1r–v, 2r–v rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (juodu rašalu).

Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r

Vandukai mylimas, mylimas mano!

Tiek dienų nuo taveęs laukiau! Taip tylu buvo – dienos neslinko, o naktiys i t ai uolomis slėgė.

Vakar gavau laiškelį – tu sergi, šiandie laiškelis – tu ro va žiuoji.

O aš apsvaigęs nuo saulės dainuo- dams slenku kaž kur kažkur per ūkanas.

Sekmadienį buvau kalnuose, augkštai, s au nie guose, uolose, augkščiau negu Alpių pievos. Ir tiek buvo saulės, ir tiek buvo laisvės! Šiandie da ja u trečiadienis, skauda dar visi sąnariai, skauda visi kaulai, o sieloj saulė ir laisvė, ir dainos kaž kaip kažkaip pačios dai- nuojasi. Maniau[,] iš Tavęs tikrai bus laiškas šeštadienį, maniau[,] tikrai bus pirmadienį – nebuvo – tik antradienio vakarą. O kiek aš Tave sapnavau. Naktys tokios kaitrios – rodos[,] aš miegodamas budžiu, rodos[,] budėdamas Tave regiu. Naktims nemiegu – daina pati dai- nuojasi„Daina pati dainuojasi!“ – eilutė iš eilėraščio „[Per kalnus saulė ritasi]“, vėliau pavadinto „Apaštalas“, įėjusio į rinkinį „Dievų takais“. Visą eilėraštį „[Per kalnus Saulė keliasi]“ Balys Sruoga Vandai Daugirdaitei išsiuntė po keleto dienų, žr. Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1922-05-27, in: LLTI BR, f. 53, b. 480, l. 1r., o aš slenku kaž kur kažkur vyšna- vose uūkanose saulės spindulius visųu kūnųu gerdamas. Rytoj Šeštinės – rytoj vėl važiuoju į kalnus. Sekminėms vėl. Po Sekminių antradienį – vėl – į Oberammergau PassionsspieleOberammergau Pasionsspiele vok =Kryžiaus kančių teatras Oberammergau. Oberammergau miestelyje (Bavarijoje) nuo 1634 m. kas dešimt metų vyko kryžiaus kančių vaidinimai, per kuriuos miestelio gyventojai katalikai atkurdavo paskutinį Jėzaus gyvenimo laikotarpį (įžengimą į Jeruzalę, nukryžiavimą). Vaidinimas, turėjęs įvykti 1920 m., dėl bolševizmo buvo perkeltas į 1922 m. Išvyką į Oberammergau Balys Sruoga vėliau išsamiai aprašė spaudoje (Bavarijos policijos vaidmenį organizuojant vaidinimus Oberammergau gyvenvietėje, kalnuose, klonyje, religinių dramų bei misterijų istoriją, Oberammergau kryžiaus kančių teatro istoriją, individualų teatro vaidinimų vertinimą, pagrįstą draminio veiksmo, dramos konstrukcijos, savitumo kriterijais) (plačiau žr. Padegėlis Kasmatė, „Kryžiaus kančių teatras Oberammergau“, in: Lietuvos žinios, Kaunas, 1922-08-27, nr. 143, p. 2; Idem., in: Ibid., 1922-08-29, nr. 144, p. 2; Idem., in: Ibid., 1922-09-01, nr. 147, p. 2; Idem., in: Ibid., 1922-09-02, nr. 148, p. 2; Idem., in: Ibid., 1922-09-03, nr. 149, p. 2–3; Idem., in: Ibid., 1922-09-06, nr. 151, p. 2; Idem., in: Ibid., 1922-09-07, nr. 152, p. 2–3; Idem., in: Ibid., 1922-09-08, nr. 153, p. 2)., paskui Garmisch – į Lledynus. O švento Jono vakarėlį profesoris rengia ekskursiją 3 dienoms – žinai kur[,] o tu[,] tu žinai, kur Oberaudorf, Kufstein… Alpių pievų žiedeliai.

1v

2

Mano galvoj devyni kchaosai. Susi- pažinau su profesoriaisErichas Bernekeris (1874–1937), vokiečių kalbininkas. Pasak Balio Sruogos, vienas žymiausių to meto slavistikos specialistų Europoje, tyrinėjo prūsų ir baltų kalbas. Balys Sruoga Miuncheno universitete išklausė keturis jo dėstytus kursus – slavų folklorą, rusų literatūros istoriją, senąją slavų gramatiką ir slavų veiksmažodį. Profesorius Baliui Sruogai pasiūlė ir disertacijos temą, vadovavo jo darbui. Balys Sruoga 1921–1922 m. žiemos semestre Miuncheno universitete buvo pasirinkęs vokiečių literatūros istoriko, dramos tyrinėtojo, profesoriaus Arthuro Kutscherio (1878–1960) dėstomą vokiečių impresionizmo ir ekspresionizmo literatūros kursą. Tai buvo pirmasis dalykas, kurį Balys Sruoga pasirinko tik įstojęs į universitetą. Balys Sruoga Vincui Krėvei rašė: „Aš kol kas užsiėmęs vokiečių kalba: universitete, tarp kitko, lankau „Vokiečių impresionizmo ir ekspresionizmo literatūra“ paskaitas, iš kurių manau duot medžiagos „Skaitymams“. Be to, šiuo klausimu aš jau turiu labai daug literatūros ir medžiagos“ (Balio Sruogos laiškas Vincui Krėvei, iš Miuncheno – į Kauną, 1921-11-19 ar 20, in: LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1276, l. 1v). (2)[,] nusi- stačiau fachus: haupthaupt vok =pagrindinis dalykas. slavų filo- logija (labai g s impatingas profesoris[,] o antra – aš disertaciją noriu rašyti iš lietuvių filologijos)[.] NebenfachaiNebenfachai vok =šalutiniai dalykai.: meno istorija ir vokiečių literatūros istorija[.] Slavų filologijos profesoris labai geras žmogus ir aš su juo labai gerai gyvenu. Bus dar geriau. Kas rytas keliuos 6 val. rytą., nes nuo 61/2 iki 71/2 turiu vokiečių kalbos pamokas – šeimininkės sūnų mokinu rusiškai, o jis mane vokiškai.

Bet pas mus tiek saulės! Taip sodai žydi, taip alyvos kvepia. Negaliu nedainuoti[,] negaliu pasaulio nemylėti!

Ir mano palangėj toksai klevas b pl ačiašakis, toliau – vinkšna, toliau liūdni jova- rėliai – kaip aš galiu gy- vent saule neapsvaigęs[?]

Ir aš dabar visai galvot negaliu. Tik jaučiu, kaip gįyslomis saul s ė s spinduliai slanko, tik jaučiu, kaip kūnas visas kaitra dega!

2r

3.

Tik man liūdna buvo. Aš taip laukiau iš taveęs la ži nutės. Aš taip norėjau, kad tu mane atsimintum, kad tu būtum mano – mano!

Intendantuūroj reikalas išdegė? – Netikėjau. Stebūuklai! O aš sapnavau, kad mano tėvai pažino ir norėjo, kad tu būtum mano. O prieš isšva- žiuojant iš Kauno pas brolienęTatjana Zavarina-Sruogienė (1889–1979). „Tatjana Semionovna, Balio brolio Adolfo žmona rusė – dėl savo godumo visų to brolio nelaimių priežastis…“ (Vandos Sruogienės pastaba). aš durnių voliojau, bet ji man tarp kitko pasakė, kad aš buvau kvailas, kad „tau nesipiršau“ – nes[,] jos žodžiais[,] tu esi labai „славненькая“славненъкая rus =maloni, daili. – ji tave atsimena iš to, kaip ji tave pas mane atėjusi su viena mergaite rado. Aš jai pasakiau (brolienei)[,] kad aš tau nepatink o u , tai ji sakė: „Ну вот видите, не надо быть быть таким лодырем, а то всегда так будет…“„Ну вот видите, не надо быть таким лодырем, а то всегда так будет…“ rus =Na, matote, nereikia būti tokiu lengvabūdžiu, vėjavaikiu, o tai visuomet taip bus.

Vandukai! O aš Tave taip norė- tau išbučiuoti! Labiau negu saulės spinduliai s , kaitriau, negu alyvų žydėjimo kaitra, kad tu būtum mano – mano – ir kad tu nieko daugiau negalvotai ir nenorėtai, ir neminėtai, ir veažiuotai – kad tu tik norėtai mano – mano būti! Vandukai mielas!

2v

4

Kaip tu manai del sSekminių? Jei tu norėtai – mes galėtumeėm susitikti. Kur nors Dresdene, o paskui nuvažiuotumeėm į kalnus – į Saksoniją.„Negalėdami sutart dėl vietos, nutarėm važiuot į Bavarų Alpes. Susitikom Miuncheno stoty ir nuvažiavom į kalnus. Buvo puikus pavasaris, pievos žydėjo, kalnai buvo dar padengti sniegu. Ėjom pėsti daug kilometrų, kėlėmės gan aukštai – praleidom nepamirštamas dienas…“ (Vandos Sruogienės pastaba, in: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, apie 1922-05-30, in: KC PENN, l. 29).

Kaip tu manai, Vandukai.? Sąavaitė – švenčių. Jei tik tu pano- rėtumei – tai man tuoj parašyk, o aš išdirbsiu maršrutą ir mes kur Dresdene susitiksim. Paskui į kalnus, į saulę – Vandukai? Kaip manai?

Aš taip norėtau. Aš taip norėtau su tavimi būti saulėje – kad mes būtum tik du[.] –

Tu man da tu oj parašyk. apie tai – gerai[,] Vanduk.[?] Tai daug nekainuos.

O aš noriu su Tavim saulėj pabūti.

Bučiuoju tave visą visą – mano d V andukėlį.

Tavo Boliukas

˹Aš nežinau tavo adreso – parašyk.˺

Tekstologiniai komentarai

3 tai ] cor t pro vid i 6 važiuoji ] cor va pro vid ro 10 snieguose ] cor nie pro vid au 12 jau ] cor vid še pro da 35 Alpių pievų žiedeliai. ] add phr in sin mg, vert 40 simpatingas ] cor s pro vid g 58 plačiašakis ] cor pl pro b 64 saulės ] cor ė pro s 70 žinutės ] cor ži pro la 86 nepatinku ] cor fl -u pro -o 87 быть ] p vid ex err rep ver 92 spinduliai, ] cor interp pro s 117 tuoj ] cor tu pro da 123 Vandukėlį ] cor V pro d 125–127 ˹*˺ ] add, vert