Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1922-07-18, iš Miuncheno – į Berlyną Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) Vilnius, Lietuva 2020

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020. Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga F53–473

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 473. Laiškas. Be pilnos datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal 1922-07-11 atvirlaiškį Vandai Daugirdaitei (pranešė apie į Miuncheną iš Lietuvos atvykusius svečius, kuriuos turėjo vesti į kalnus, svečiai išvyko po savaitės), turinį (1922-07-18: „Antradienis“; tolesni įspūdžiai po svečių vizito), Vandos Sruogienės pastabą („1922 vasarą / Iš Miuncheno į Berlyną“). Rašyta dviejuose 17,2 × 25,4 cm melsvo, laiškinio, iš didesnio rinkinio išplėšto popieriaus dryželiais lapuose (1r–v, 2r–v) parkeriu (mėlynu rašalu). Lenkta perpus (lankstymo į keturias dalis žymės). Kairėje paraštėje – po dvi susegimo skyles. Numeruota Balio Sruogos ranka. Dėmėta. Be voko. Mašinraščiai (nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1290 (Algio Samulionio), l. 199–202, BLKMČ BS, l. 25 (Vandos Sruogienės). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Be voko.

 Lietuvių Vokiečių 1r–v, 2r–v rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (mėlynu rašalu).

Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r

1

Vandukai mylimas, geras mano, ačiuū tau labai už tokį gerą gerą ilgą laišką.

Tik per tas dienas, kai pas mane buvo „svečiai“ – JuliusJulius Abraitis (1890–1987), gydytojas, spaudos darbuotojas. 1921–1922 m. Sveikatos departamento medicinos skyriaus viršininkas, departamento vicedirektorius., JanavičiaiSimonas Janavičius, Alytaus apskrities ligoninės vadovas, Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėjas; Vanda Janavičienė, gydytojo Simono Janavičiaus žmona., DoraDora Petrovienė, Alytaus gydytojo Benjamino Petrovo žmona. – tiek teko trankytis ir baladotis, kad aš negalėjau tau parašyti – tu nepyk už tai ant manęs. Tiktai vakar vėlą vakarą išvažiavo Julius. Gal jis dabar jau Berlyne. Jam išvažiuojant kiek „nusi- mylėjom“ – tat aš šiandie dar nei šiaip, nei taip jaučiuos, be to, rodos[,] peršalau trupu- čiuką – buvom Ve l n delšteineBalys Sruoga svečius, atvykusius iš Lietuvos į Miuncheną, vedė į 1 838 metrų aukščio Wendelstein kalną Bavarijos Alpėse., Janavičienė buvo viena bliuszkele – aš jai turėjau ati- duot savo plosščių, visą dieną baisiai lijo, drėgna, šalta ir kitos nesąmonės –

Žinai, Vanduk, man baisiai baisiai ne- smagu, kad šiuo tarpu aš negaliu ZoseiSofija Laucevičiūtė (1898–2003), Tado Petkevičiaus vyresniosios sesers Gabrielės Petkevičiūtės-Laucevičienės vyresnioji dukra, Vandos Daugirdaitės pusseserė. 1921–1923 m. studijavo ekonomiką Berlyno universitete. pagelbėti. Kiek ankšsčiau – aš buūčiau ga- lėjęs. Bet mat pas mus ir gi irgi tokie yra Vvalstybės stipendininkai, kurie Lietuvoj piningų turi, o čia ne. Tai aš[,] ką galė- jau skolinti[,] jau jiems išskolinau, ku- rius jie prizžada tuojau parvykę į Lietuvą graąžinti. Bet Zosei čia reikalinga – o pas mane šiuo tarpu nėra tiek, kad aš galėtau jai paskolinti. Kad buūtum parašius nors 4 dienas ankšsčiau! Gali- mas daiktas, gal aš dar vieną čeką šiomis dienomis gausiu – tai aš pasistengsiu tuoj jį realizuoti ir tuoj atsiuųsiu.Balys Sruoga gautą čekį išsiuntė po savaitės (1922-07-24): „Vakar išsiunčiau, ką tu prašei“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1922-07-25, in: LLTI BR, f. 53, b. 507, l. 1v). Bet dabar man neišeina rokunda. Man la- bai nesmagu, ir man labai nesinorėtų, kad Zosė ką negero pamanytų, bet kad šiuo tarpu man ištikrųjų iš tikrųjų sunku būtų kas padaryti – nes aš jau išskolinau, ką galėjau. Tu atsiprašyk jos – gerai?

1v

Mane baisiai sujaudino Tavo laiškas. Pir- ma[,] aš buvau pasiryžęs beveik visai šią vasarą nevažiuoti į Lietuvą, bet dabar ir aš labai noriu važiuoti. Tik [–] dėeja – 28 aš nieku buūdu nesuspėsiu ir negalėsiu važiuoti. Universitete darbas baigias tik visai mėnesio pabaigoj, o mano profesorisErich Berneker (1874–1937), vokiečių kalbininkas, slavistikos specialistas, prūsų ir baltų kalbų tyrinėtojas. Miuncheno universitete vadovavo Balio Sruogos studijoms, Balio Sruogos disertacijos vadovas. prašė, kad aš dar pasilikčiau, nes mes norim (tai yra jis nori) padaryti intiyminius lietuvių kalbos kursus. Sulyig Bavarų Uuniversiteto statuto – kad baigti – reikia išbūti jame 4 semestrai, tuos man teks išbūti, kitus du man užuskaitys. Mano darbą seminare jau užuskaitė, ir aš po trupučiuką jau rengiuos prie kvotimų. Mane labai surūpino mano diserta- cinis darbas – su profesoriu jau susikal- bėjom del temos – jis pats ją formulavo: „Die litauischen Volkslieder“ im Vergleich mit den slavischen (polnischen, russischen, weissrussischen und ukrainischen)“). Darbas labai didelis, labai daug studijuojamos medegos, bet labai indomus. Šio mėnesio pabaigoj dar susitarėm su profesoriu daugiau apie tai pasikalbėti, kadangi jis tik tuomet laiko teturės. Šiuo žvilgsniu man ankšsčiau isšvažiuoti būtų labai nepatogu, nes aš vistik vis tik pasiryžau už metų universitą baigti ir laikyti kvotimus – gana studento teisėmis naudotis. Todel man labai svarbu su profesoriu ineit į ar- timesnius santykius ir nesinorėtų nusista- čius gadinti, bei duoto žodžio neišlai- kyti. Todel labai nepatogu būtų ankšsčiau išvažiuoti. Paskui iki 28 aš dar negausiu iš policijos leidimo gyventi BavarijojLeidimas gyventi Miunchene kitą semestrą turėjo būti parengtas ne anksčiau kaip rugpjūčio 3–4 d. (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1922-07-17, in: LLTI BR, f. 53, b. 486, l. 1r). Balys Sruoga iš Lietuvos negalėjo išvykti anksčiau, kol bus baigta nagrinėti byla dėl neteisėtos prekybos Seglo pensione, kur jis gyveno: Balys Sruoga, pakliuvęs į spekuliantų lizdą, apkaltintas dėl briliantų prekybos, pas jį padaryta krata, likviduoti laiškai (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1922-07-13, in: LLTI BR, f. 53, b. 475, l. 1r–v).

2r

2

sekamą semestraą, paskui apie tą laiką turi ateikti čekis, kurio palaukti man irgi būtų gera. Bet į Lietuvą aš vis tiktai būtinai parvažiuosiųu, gal tik kiek vėliau. Buūtinai turiu literatuūros mano darbui parinkti, medžiagos, turiu su BiržiškaMykolas Biržiška (1882–1962), literatūros istorikas, publicistas, nuo 1922 m. dėstė Lietuvos universitete Kaune, tyrinėjo tautosaką. Balys Sruoga domėjosi Mykolo Biržiškos darbais folkloro klausimais (Mykolas Biržiška, Lietuvių dainų literatūros istorija, 1 d., Vilnius: Lietuvių mokslo draugija, 1919, Mykolas Biržiška, Dainų atsiminimai iš Lietuvos istorijos, Vilnius: „Švyturio“ spaustuvė, 1920; Mykolas Biržiška, Dainų keliais (vadovėliui bent kiek medžiagos), 1 d., Vilnius: Lietuvių mokslo draugija, 1921), rengėsi rašyti straipsnį apie tai (Balys Sruoga, „M. Biržiška ir mūsų dainos“, in: Baras, 1925, kn. 4, p. 61–67). pasikalbėti, su ar bent jo raštus surankioti. Ir atva- žiuosiu in tave į Buūgius – gerai[,] – jei bus geras uūpas.? Bet aš manau, kad turėtų buūti geras. Todel aš dabar nieko nesiuųsiu tau, kad nuvežtum tėvuiKazimieras Daugirdas (1865–1946), Būgių dvaro prie Viekšnių savininkas, nuo 1922 m. Medemrodės girininkas. dovanų užu šinką, bet pats važiuodamas nuvešiu. O gal[,] jei rytoj paaiškės naujo čekio „ p y patybės“ – tai gal aš ir tau nusiuųsiu, kad nuvežtum, gal galėsiu ir Zosei atsiuųsti… Bet man rodos, gal geriau, kad aš pats tėvui nuvežtau. O D d abar aš dar noriu pabaigt WölfflinoHeinrich Wölfflin (1864–1945), Šveicarijos dailėtyrininkas. Formaliojo dailės kūrinio analizės metodo autorius. 1912–1924 m. dėstė Miuncheno universitete, buvo Meno istorijos katedros vedėjas. kursą, kursą naujos vokiečių litera- tuūros, parašyt keletą straipsnių, padoleriaut… Bet rodos vistiktai vis tiktai, kad mano globoj bus atidengta Miunchene Knygų leidimo kontoraDaugiau žinių apie Miuncheno Knygų leidybos kontoros steigimo planus nerašyta. Ši idėja nebuvo realizuota. – ir man bus reikalingi korektoriai bei kontorsščikai. Bet tas dalykas galės tik ru- denį paaiškeėti. Matai, Vanduk, koks aš sausas ir amatninkas palikau. Ir net šiįmet į Tirolio Lledynus nenueisiu – neturiu kom- panijos, o KiršaBalys Sruoga, išvargintas spekuliacijos skandalo Seglo pensione, vasaros semestro pabaigoje svajojo į Miuncheną pasikviesti bičiulį Faustą Kiršą, studijavusį Berlyne, kad kartu, prieš grįždami atostogų į Lietuvą, galėtų išvykti į kalnus: „O aš visai suvargau ir išsiblaškiau – to, ką aš dar būtinai norėjau padaryti prieš atostogas, vis viena jau nebepadarysiu – nebėra jėgų – turiu ramus pabūti, atsiilsėti, saulėj pagyventi“; „Todel aš noriu būtinai atsikviesti Kiršą, kad su juo eiti į kalnus ir kokią savaitę dar pagyventi kalnuose laisvu, saulėtu, laukiniu gyvenimu“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1922-07-17, in: LLTI BR, f. 53, b. 486, l. 1r). Faustas Kirša į Miuncheną atvyko 1922-08-01, tačiau Balys Sruoga tuomet buvo peršalęs, sirgo bronchitu, todėl į kalnus bičiuliai leidosi dar po kelių dienų, pakeliui ir kalnuose patyrė nemažai nuotykių: „Vandukai mano mylimas-mylimas. Antradienį atvažiavo Kirša, atvežė tavo tokį gerą gerą laišką, o aš dar iki šiai dienai tau nieko neparašiau, nors šiandie jau penktadienis, ir šiandie jau mes išeinam į kalnus. Apie tai, ką tu rašai [savianalizę], aš norėčiau tau daug daug parašyti, bet, matyti, tai padaryti dabar neteks, dabar ankstus rytas, Kirša jau kelias – o mums dar daug reikia rengtis į kelionę, nes išeinam visai dešimčiai, o ir manom pasikelti iki trijų kilometrų. […] / O su Kirša – didelis vargas – vaikščioja po miestą ir dūsauja, kad miestas esąs be galo gražus. Vakar buvom karčiamų žiūrėt, tai išėjus, bestovint dar palei duris, bežiūrint, ką vokiečiai daro, kažkas ėmė ir iš antro ar trečio aukšto ir apipylė Kiršą su jo naujuoju paltu ir kai kurius kitus labai įtartinos rūšies pamazgomis, turbūt pasiūlydami greičiau skirstytis. Bet jei ir kalnuos taip bus – tai nežinau, ką aš su juo pasidarysiu“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1922-08-04, in: LLTI BR, f. 53, b. 526, l. 1r–v). Balys Sruoga su Faustu Kirša kelionės metu kopė į šiuos kalnus Bavarijos Alpėse: Kreuzeck (1 651 m.), Pürschling (1 566 m.), Alpspitze (2 628 m.), Watzmann (2 713 m.). Kelionės įspūdį Balys Sruoga apibendrino taip: „Tiek žiaurių, pašėlusių įspūdžių aš nesu nuo Kaukazo laikų pergyvenęs!“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Bavarijos – į Berlyną, 1922-08-06, in: LLTI BR, f. 53, b. 659, l. 3r). Balys Sruoga su Faustu Kirša iš Bavarijos Alpių grįžo 1922-08-11., kad ir atvažiuotų, vis tiek ant kalno neužlips – uždus. Ir aš kažkaip[,] rodos[,] pro ūkus, pro uūkanas ka- suos kažkur į tolimą žvaigždę. Ir jeigu mano žvilgsnis daros kas kartą sausesnis, kietesnis, tai kažin jau ar tai yra duūšios užkietėjimas, ar tai tik tolybės psiilgimas – –

– – – – – – – – –

2v

Vakar laišką tau nebaigiau rašyti – nuėjau gulti. O šiandie vėlei vėjas staugia mano palangėj ir danguj – toks rudeninis uūpas! Daugiau sąavaitės beveik be perstojo lijo, o dabar dvi dieni toks veėjas, tokia vėtra, kokios dar nebuvo šiais metais. Ir taip šalta. Ir rodos, kad duūšioj šalta, šalta. Ir rodos, kad vienuma vaikšto po lauką ir taip gailiai verkia… O naktį aš nemiegojau. Visą naktiį. Tu vaidenaisi, kėliaus 2, kėliaus 4 val. ir visą vėlei [,] ir vėlei skaičiau tavo tokį gerą laišką.

Ar liūdna buvo – ar ilgu? Nežinau, tik širdis visa drebėjo, tik akiys buvo ašarų pilnos, tik kažkokia liepsna kruūti- nėj kuūrenos… O šiandie toks vėjas, taip staugia! Ir man jau šiandie taip noris važiuot į Berliyną, į tave… O gal man nuvažiuoti į Berliyną, į tave, o paskui dar sugrįžti į Miuncheną, ir pabaigt nepabaigiamus reikalus?

Pasakyk[,] Vandukai[,] – jei nori – aš atvažiuosiu į Berliyną[,] tik paskui aš dar grįšiu į Miuncheną.

Jei nori – tai parašyk, kada aš galė- tau atvažiuoti ir ar aš galėtau pas Kiršą apsistoti. Gerai[,] Van- dukai mano? O tu ant maneęs nepyk, kad aš tau taip ilgai neparašiau, ir kad negalėjau padaryti viso to, ko tu prašei…

Bučiuoju tave stipriai stipriai[.]

Boliukas

Antradienis[.]

Tekstologiniai komentarai

1 1 ] add num in d ang s l Vandukai mylimas, geras mano, ačiu tau 10 šiaip ] vid ex err om sec i 11 taip ] def ta 12 Vendelšteine ] cor n pro l, vid ex err om l 22 [galė]jau ] def j 55 Volkslieder ] p ras “ 57 ukrainischen“ ] p ras ) 55–57 „Die litauischen Volkslieder im Vergleich mit den slavischen (polnischen, russischen, weissrussischen und ukrainischen)“ ] vok =„Lietuvių liaudies dainos palyginant su slavų (lenkų, rusų, baltarusių ir ukrainiečių)“ 73 2 ] add num in d ang s l sekamą semestrą, paskui apie tą laiką 75 ateiti ] vid ex err k pro sec t 80 ar ] cor pro su 84 tau ] def ta 86 ypatybės ] cor y pro p 96 kontorščikai ] def k 118 vėlei ] cor pro visą; vėlei ] def vėl 139 Bučiuoju ] ill o; stipriai ] ill iai; stipriai ] ill iai 140 Boliukas ] sign