1r

Ir vėl visa savaitė, kaip nuo Tavęs nieko nėra. Liūdnos, liūdnos ilgos dienos.

Ir kaip kvaila – juk aš gal tik kokia sąavaitė vėliau už tave važiuosiu į Lietuvą, o tuo tarpu – taip toli vienas nuo kito buūsim. O aš visai suvargau ir išsiblaškiau – to, ką aš dar buūtinai noreėjau padaryti prieš atostogas[,] vis viena jau nebepadarysiu – nebėra jiegų – turiu ramus pabuūti, atsilsėti, saulėj pagyventi. Bet iš Miuncheno ankšsčiau 3–4 rugp. išvažiuot nieku buūdu negaliu. Viena – nebaigta ta kvaila istorijaBalys Sruoga, anksčiau gyvenęs Seglo pensione, kur buvo įsikūrę spekuliantai, su kuriais jis, nieko neįtardamas, draugiškai bendravo, apkaltintas nelegalia prekyba: „Bavarų policija apkaltino mane, kad aš pardavinėju briliantus ir padarė pas mane kratą. Žinoma, nieko nerado, tiktai paėmė laiškus. Norėjo paimti ir Tavo rašytus, bet aš visomis pajiegomis užprotestavau, tai juos surišė, apipečėtijo ir paliko man ta sąlyga, jeigu anuose laiškuose ras ką apie šmugelį intariamo, tai tuomet skaitys ir tavo laiškus. Bet anuose laiškuose nieko tokio visai nėra ir juos man sugrąžins. O kas tai padarė – pasirodo, ką [Albinas] Rimka sakė apie pension Segl, – šventa teisybė. Pasirodo, ten visi bjauriausi spekuliantai, ir beveik nuo to laiko ir mane policija seka – klauso, ką telefonu kalbu, kur einu, ir t. t. […] O iš to išvada aiški, kad aš anksčiau 5–6 rugpjūčio iš Miuncheno išvažiuot negalėsiu – kol bus istorija likviduota, o paskui dar manau policijoj paskandalyti“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1922-07-13, in: LLTI BR, f. 53, b. 475, l. 1r–v)., dar nesugraąžino laiškuų, kuriuos gal tik už savaitės – 10 dienų [–] sugrąžin o s , o antra – man leidimas gyventi Miunchene sekamą se- mestrą bus paruoštas ne ankšsčiau 3–4 rugp.[,] galima gal buūtų išvažiuoti ir be to leidimo – bet prisidėtų labai daug ruūpesnio, o tą durną bylą nelikvidavus turbūt išvažiuot vis tiktai negalima. Aš manau, kad laiškus išsiuntė versti į Berlyną, nes čia vargu kas lietuviškai moka, tokio šnipo turbūt neturi. Vien tik del to jau man reikėtų pasilikt. Todel aš noriu buūtinai atsi- kviesti KiršąBalys Sruoga, išvargintas spekuliacijos skandalo Seglo pensione, vasaros semestro pabaigoje svajojo į Miuncheną pasikviesti bičiulį Faustą Kiršą, studijavusį Berlyne, kad kartu, prieš grįždami atostogų į Lietuvą, galėtų išvykti į kalnus. Faustas Kirša į Miuncheną atvyko 1922-08-01, tačiau Balys Sruoga tuomet buvo peršalęs, sirgo bronchitu, todėl į kalnus bičiuliai leidosi dar po kelių dienų, pakeliui ir kalnuose patyrė nemažai nuotykių. Balys Sruoga su Faustu Kirša kelionės metu kopė į šiuos kalnus Bavarijos Alpėse: Kreuzeck (1 651 m.), Pürschling (1 566 m.), Alpspitze (2 628 m.), Watzmann (2 713 m.). Kelionės įspūdį Balys Sruoga apibendrino taip: „Tiek žiaurių, pašėlusių įspūdžių aš nesu nuo Kaukazo laikų pergyvenęs!“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Bavarijos – į Berlyną, 1922-08-06, in: LLTI BR, f. 53, b. 659, l. 3r). Balys Sruoga su Faustu Kirša iš Bavarijos Alpių grįžo 1922-08-11., kad su juo eiti į kalnus, ir kokiaą savaitę dar pagyventi kalnuose laisvu, saulėtu, laukiniu gyvenimu.

Ar taip, ar taip jau vienas galas!

O antra, Vandukai, man šiek tiek baisu skubėti į Berlyną, kad tave dar ten rasti.

Paskutinės dienos Berlyne, juk tai bus toks trukšmas, toks mišinys, tokia netvarka, toks bėgiojimas! Buūsim nuvargę, buū-