Vandukai [,] mano mylimas, tavo
tokią liūdną atvirutę gavau iš ryto, o aš tau šiandie tik vakare terašau vieną
žodelį
Visą dieną rašiau straipsnį apie Jurgelionies
poeziją1Glūdi-liūdi ir kitos lyrikos eilės“,
in: Naujienos, Čikaga, 1922-08-12, 14, 15, 16, Nr. 189–192;
dar žr. B. Sirakuzinas [Balys Sruoga], „Kl. Jurgelionis (Kalėdų Kaukė): Glūdi liūdi ir kitos lyrikos eilės“, in: Skaitymai, Kaunas, 1923, kn. 21, p. 69–81; [Balys Sruoga], „Kl.
Jurgelionis (Kalėdų Kaukė): „Glūdi liūdi“ ir kitos lyrikos eilės“, in: Balys
Sruoga, Raštai, t. 6: Literatūros kritika
1911–1923, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata
Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir
tautosakos institutas, 2001, p. 355–368).
Aš nenoriu [,] Vandukai, kad
tau būtų liūdna, aš nenoriu, kad tu skaudėtum! Visą dieną rašiau, tai tik viena
mintis ir tebuvo galvoj, o dabar, kai pabaigiau, man taip tuščia pasidarė dūšioj,
širdy, viduj. Ir dar aš tave skriaudžiu, ir dar aš tau skaudu darau! Vandukai, tu
nemanyk nieko blogo, nes man dar labiau liūdna daros! Aš taip norėčiau, kad tau būtų
gera, kad aš galėtau tave palinksminti, o ne skriausti tave.
Vandukai – kodel tu nori blogo manyti!
Aš dabar tave taip gražiai gražiai svajoju –
tu[,] mano geras geras Vandukai!