Tu jau toli-toli1 Vanda Daugirdaitė
1922-07-28 po vasaros semestro iš Berlyno išvyko į Būgius.. Dar
išvažiuodama žadėjai parašyti – bet nei šiandie paskutine pašta
negavau – o šiandie antradienis – vadinas
O vis tik labai gaila, kad tu išvažiuodama man neparašei
– man taip liūdna!
Jau kelintą dieną esu vienas, užsidaręs ir tesikalbu
tiek, kad su aptiekoriu vaistų pirkdamas ir už pietus užsimokėdamas.
Aš taip iš tavęs laukiau! Kodel tu man neparašei?
Šiandie atvažiuoja Kirša2 Balys Sruoga
kartu su bičiuliu Faustu Kirša, studijavusiu Berlyne, planavo išvyką į
Bavarijos Alpes. Į kalnus bičiuliai leidosi dar po kelių dienų, pakeliui patyrė
nemažai nuotykių, į Miuncheną grįžo 1922-08-11., bet ką aš
padarysiu – man taip liūdna ir sunku, kad aš turbūt visai kalbėt negalėsiu!
Šiąnakt aš irgi nemiegojau – tik trumpą gal
valandėlę. Tave sapnavau taip, kaip tu man kadaise rašei! O šiandie aš vienas
– taip negirdimai, nepaguodžiamai verkiu!
Kodel taip liūdna, kodel taip baisu!
Ir jokios paguodos! Ir nieko prisišaukti negalima! Ir
skausmą išverkti – nėra jiegų!
Kaip lavonas, užmirštas lauke! Kas toliau?..
Taip, Vandukai, taip! O Tu dar sakai, kad aš
nepasiilgstu!.. Ar būsiu aš gyvas? Vanduk, Vanduk!
Kad tu nors parašytum, kad tu nors atsilieptum, man vis
jau nebūtų taip baisu!
Bet tu neužmiršk manęs, neapleisk!
Antradienis [.]