Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1922-08-05, iš Bavarijos – į Būgius Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) Vilnius, Lietuva 2020

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020. Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga F53–659_21

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 659_21. Atvirlaiškis. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal 1922-08-04 laišką, turinį („Vakar išvažiavom iš Miuncheno“). Rašyta trijuose 9,3 × 13,8 cm, 9,1 ×14,1 cm, 8,8 × 14,0 cm atvirukuose (1v, 2v, 3v) parkeriu (mėlynu rašalu). 1r, 2r, 3r – nespalvoti kalnų vaizdai su prierašu Balio Sruogos ranka pieštuku: „Pürschling“, „Pürschlinghaus“. Numeruota (1., 2., 3.) Balio Sruogos ranka. Be adreso, voko. Vokiškas kalnų spaudas: „Pürschlinghaus / Hans Stetter / Alp.-Ver. Sekt. Bergland“. Nuorašas (Algio Samulionio rankraštis): LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 27. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Be voko.

 Lietuvių 1v, 2v, 3v rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (mėlynu rašalu).

Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autorinio rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis perrašas (autorinio rašymo proceso rezultatas parodomas pažymomis „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r
1v

1.

Šituos namukuos šiaąnakt nakvo- jom. Vakar išvažiavom iš Miun- cheno, bet pakalnėj pasivėlavom užtru- kom, o besikeliant į kalnąPürschling – 1 566 metrų aukščio Bavarijos kalnas Šiaurinėse Alpėse. užėjo naktis, pasikeėlė tokiąa didelė vėtra, puūga, kad pradėjo pustyti, šalti! Mes, žinoma, kelią pameteėm, šiaip grabaliojomieės, kol užbridom ant kitų[,] tokių pat pabluūdusių[,] – tuomet susijung e ė m visi keturi iš vieno. Sniego – iki kaklui, pačiuū- žos klimpsta, vėjas duūksta, kad be juoko baisu daros. Muūsų nau- jų kompanjionų buvo viena mergina – sušalo, verkia, išsi- gando. Galų gale pamatėm pro uūkanas, pro sniegą, p o r o puūgą žiburėlį – šituos namukus, tik visai iš kitos pusės, negu čia parodyta, ten iš anos pusės, iš klonio, o ten bais u iai statu užlipti. Užulipėm, sušilom, bet taip buvom nuvargę, kad susmukom į lovas. Namukai – iš lentų. Nors mums pakuūreno, bet buvo tiek šalta, kad visas vanduo juose užušalo, o aš buvau užsiklojęs 8-niomis kaldromis ir devinta skara – ir vis buvo dar šalta.

2r
2v

2.

Šiandie jau leidomės į pakalnę. Tokia graži diena, taip gražiai tirštai sninga[,] menas, o sniego taip neišpasakytai daug! Kai koja užkliuūva kur – kai vertiesi stačia galva pakalnėn – tai žmogaus iš sniego jau visai nesimato – tik galiukas pačiuūžos kiyšo – taip begalo be galo daug sniego! O vis tiktai su veėju, su sniegu, virsdami nušvilpėm į pakalnę! Tokios įstabios pušys! Eglyčių jau nesimato, nes jų galvelės per viršuūnes pusnių neišlenda. Tikra sniego karalystė. Nusiri- tę nuo kalno, bėgome lyguma dar apie 20 kilom. ir dar pasikeėlėme į kalną. Dabar esame ElttalEttal – gyvenvietė Bavarijoje, Garmisch-Partenkirchen rajone. – OberammergauOberammergau – miestelis Bavarijoje, Garmisch-Partenkirchen rajone. prabeėgom – baisiai pavargę. Bet kažkaip taip gerai! Tik sniegas, sniegas – akyse, ausyse, galvoje – – – Aš šiandie tegriuvau gal tik kokius 8 kartus[,] ridėjau. Kai įsiveli į pusnį – nori alsuot – sniegas nos įje y , nori atidaryt akis – blakstienos sniego kliuūva.

3r
3v

3.

O dabar kažkodel vienas petiys taip skauda, kad pajudint negaliu – turbuūt nuo lazdos laikymo. Ir galva nieko neveikia – tik sniegas uūžia… Vandukai! O aš lėk- damas į pakalnę Tau duūmojau. Ir man rodos, kad aš tave su vėjumi girdėjau. Ir[,] man rodos[,] vėtros šešėliuose Tave regėjau. Ir kažkaip užusupė sniegas, pa- skandino, nugirdė. Ir šiandie – šiaąnakt turbuūt milžiniškos pusnys vien liuūliuos!

Kad Tu čia buūtum[,] Vandukai! Ar tu nebijo- tai taip beprotiškai lėkti – ir puūgoj į neži- nomą kalną kopti?

Bučiuoju tave[,] Vandukai, – L l abanaktis[.]

Tavo Boliukas

Parašiau laiškelį ZoskaiSofija Laucevičiūtė (1898–2003), Vandos Daugirdaitės pusseserė, studijavusi ekonomiką Berlyno universitete. Frazė, prirašyta vertikaliai trečios atvirutės antrosios pusės kairiojoje paraštėje..

Tekstologiniai komentarai

1 1. ] add num in d ang s l Šituos namukuos šianakt nakvo- 11 susijungėm ] cor ė pro vid e 18 pro ] cor r pro o 22 baisiai ] cor iai pro u 32 2. ] add num in d ang s l Šiandie jau leidomės į pakalnę. 50 kilom. ] kilom[etrų] 60 nosy ] cor fl -y pro vid -įje 63 3. ] add num in d ang s l O dabar kažkodel vienas petis 87 labanaktis ] cor l pro cap 88 Tavo Boliukas ] sign 89 Parašiau laiškelį Zoskai. ] add phr 3v in sin mg, vert