Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, 1922-08-10, iš Bavarijos – į Būgius Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) Vilnius, Lietuva 2020

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020. Atvirlaiškio atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. Nurodyti autorių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga LLTI BR, F53–659_25

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 659_25. Atvirlaiškis. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal turinį („Vandukai mielas, šit jau beveik savaitė aš kalnuose“), kalendorių (1922-08-10, ketvirtadienį), kontekstą (Balys Sruoga su Faustu Kirša į kalnus išvyko 1922-08-04, penktadienį), 1922-08-10_2 atvirlaiškį („Dar kartą iš Austrijos“). Rašyta trijuose 9,0 × 14,0 cm, 8,7 × 13,8 cm, 8,9 × 13,8 cm standaus, gelstelėjusio popieriaus atvirukuose (1v, 2v, 3v) pieštuku. 1r, 2r, 3r – Bavarijos ir Austrijos Alpių vaizdai su užrašais (1r pieštuku „Hochplatt“, 1v spausdinta „Klammspitz und Hochplatt vom Hennenkopf“, 2r spausdinta „Reiter-Gebirge“, „Roßkar“, 3r pieštuku „Wagendrischelhorn“, 3v spausdinta „Wagendrischel und Häuslhorn Reitergebirge“). Numeruota (2v, 3v) Balio Sruogos ranka. Be išsiuntimo spaudo, pašto ženklo. Su ovaliu kalnų namelio Traunsteiner Hütte (1600 m) spaudu (2v, 3v). Be voko. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 17, l. 24, l. 222 (Algio Samulionio rankraštis), BLKMČ BS, l. 41, KC PENN, l. 42 (Vandos Sruogienės mašinraščiai). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

 Balys Sruoga Bavarija 1922-08-10 Vanda Daugirdaitė Būgiai 1922-08-10 Lietuvių Rusų 1v, 2v, 3v rašyta Balio Sruogos ranka pieštuku.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)

Atvirlaiškyje, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autorinio rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis (autoriniai variantai parodomi pažymomis „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“).

Atvirlaiškio genetiniame tekste parodomas rašymo procesas su autoriniais pataisymais.

Atvirlaiškio diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinio rašymo sluoksnis (be autorinių pakeitimų).

Minimaliai koreguotame atvirlaiškyje taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r
1v

Vandukai, mielas, šit jau beveik sąavaitė aš kalnuose. Nei Šveica- rijon nevažiavau, nes man bai- siai norėjos pavažiuot su ski, o Šveicarijon būtuų t ą e ekę po viešbučius trankytis. Beto Be to[,] ir kompanijos į SŠveicariją nebuūtau susidareęs. Dabar daužaus su vienu vokietuku[,] mano dideliu prieteliuBalys Sruoga į Bavarijos Alpes iš Miuncheno 1922-08-04 leidosi su Faustu Kirša. Anksčiau Balys Sruoga keliavo ir su kitu bičiuliu Erich Müller-Kamp (1897–1980), slavistikos studentu Miuncheno universitete, vokiečių rašytoju.. Pirmas dvi dieni ėjo su mumis dar DomeikaitėAntanina Domeikaitė, Miuncheno universiteto filosofijos studentė., o dabar mes du keliaujam. Buvom KreuzeckBalys Sruoga su bičiuliu Faustu Kirša kopė į 1 651 metrų aukščio Kreuzeck kalną Wetterstein kalnų grandinėje Bavarijoje. , kėlėmės į AlpspitzAlpspitze – 2 628 metrų aukščio kalnas Bavarijoje.. Bet Kreuz- ecke nakvot taip šalta, kad ten iškentę porąa nakčių daugiau pasilikt drąsos nebeturėjom. Tai į n usiri- tom į apačią ir atsiduū- rėm OberammergauOberammergau – miestelis Garmisch-Partenkirchen rajone, Bavarijoje. . Čia apsistojom kiek „šilčiau“ – turim net kuūrenamą kambarį. Iš ryto ropo- jam į kalnusHochplatte – 2 082 metrų aukščio kalnas Bavarijoje., vakare vėl šliaužiam atgal. Man su ski važiuot ne ka š ž kaip nekažkaip eina. Tiktai

2r
2v

2

truputiį klaiku, truputiį baisu. Taip aukštai radom taip vadinamaą „плоскогорье“[,] tokią tusščią, tokią laukinę.

O už to kalno, kur aš dabar sėdžiu[,] kartas nuo karto žaibavo ir paskui pašėl o ęs griausm e as skardėjo po visus nematuojamus tyrus.

Bet šiandie diena graži, šiandie vėlei neklaiku, šiandie vėlei aukščiau į dangų – dainuojant – su aAlpių ro- žių vainikais!Spėtina, kad minima 2 251 metrų aukščio Wagendrischelhorn viršūnė Berchtesgadeno Alpėse. Vandukai!

Ar tu žinai, kad aš taip arti nuo dangaus buūdamas ta- ve dainuoju! Aš tau ne- moku dabar pasakyti, nes mano galvoj tik vėjas ir spinduliai saulės, bet aš nuūnai tave dar labiau myliu ir laiminu!

Kaip aš norėtau Tave čionai turėti ir saulės spindu- liuose išbučiuoti.

3r
3v

3

Saulė, Saulė, Saulė. –

Baisu pasirodyti, baisu sudegti. Kiršos kaklas nuo saulės jau beveik kruvinas, mano kruūtinė nuo saulės ugny.

Mes susidėjom su tokiu seniu – Miuncheno miesto sekretorium – debesyse durnaujam – ir Tirolio vyną litrais geriam.

Bet šiandie užėjom tokią vietą[,] iš kur kelio nebėra„Būdavo gera su Baliu Sruoga keliauti po kalnus. Buvo entuziastingas kalnų garbintojas ir niekad nevengdavo pavojingų kelių. Kai kartą drauge su atvykusiomis į Müncheną lietuvėmis studentėmis kopėme į Reiteralpes prie Berchtesgadeno, užėjom taką, prie kurio mus sustabdė iškaba: „Tik patyrusiems“. // – Tai mes ten eisime! – tarė Balys nesvyruodamas. // Mergaitės nebuvo pasiruošusios kopti į kalnus, vilkėjo baltas bliūzeles ir avėjo gatvės batukais. Takas ėjo tiesiai į viršų per riedančius akmenis. Staiga atsidūrėme ties stačia siena, į kurią galima buvo lipti tik kabinantis į joje įkaltus geležinius kablius. Pagaliau teko kopti atsigręžus veidu į uolą, nugara į pačią bedugnę. Visų šitų pavojų nugalėjimas neprityrusioms mergaitėms teikė tikro džiaugsmo. Balys nuolat linksmai šaukė jas nesvyruojant eiti pirmyn. Jo vidinis tikrumas persiduodavo ir mums. Mes visiškai nebijojom kalnų. Taip pat ir eidamas į kalnus su savo mėgiamomis slidėmis, Balys niekada nevengė pavojaus. Vietos žmonės žiūrėjo į jį kaip į savąjį. Juos jungė tikri ryšiai su žeme“ (Erich Müller-Kamp, „Balys Sruoga Münchene“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 95)..

Jei tu dar gausi šį laišką – vadinas[,] mes gyvi ir rytoj lipam į vieną aukščiausių vokiečių Alpių viršuūnių – Watzmann – 3000 metrųWatzmann – 2 713 metrų aukščio kalnas Bavarijos Alpėse į pietus nuo Berchtesgaden miestelio.. Iš kaž- kur atsirado spėkų, stiprybės, duūšioj vėjas, saulė ir laisvė dainuoja.

Bučiuoju Tave[,] Vandukai[,] bučiuoju aAlpių rožių kvepmenyse.

Tavo Baliukas
Tekstologiniai komentarai

5 ski ] angl =slidė; tekę ] cor e pr vid ą 18 nusiri[tom] ] cor n pro vid į 27 ne kaž kaip ] cor ž pro š; Tiktai ] scr vio graph 28 2 ] add num in d ang s l truputi klaiku, truputi 31 „плоскогорье“ ] rus =plokščiakalnis 35 pašėlęs ] cor fl -ęs pro -o 36 griausmas ] cor fl -as pro vid -e 54 3 ] add num in d ang s l Saulė, Saulė, Saulė. – 79 Tavo Baliukas ] sign