Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, 1922-08-11, iš Bavarijos – į Būgius Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) Vilnius, Lietuva 2020

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020. Atvirlaiškio atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. Nurodyti autorių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga LLTI BR, F53–659_29

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 659_29 (1r–v, 2r–v). Atvirlaiškis. Be pilnos datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal 1922-08-11_2 atvirlaiškio vokišką spaudą (Münchner haus, 1922-08-11, Sektion München, Watzmann 1930 m.), turinį („Jau vakar nusileidom iš kalnų“). Rašyta 9,1 × 14,2 cm standaus, gelstelėjusio popieriaus retro stiliaus atviruke (1v) parkeriu (mėlynu rašalu). 1r, 2r – nespalvoti kalnų vaizdai su užrašais pieštuku Balio Sruogos ranka („Watzmann, Hocheck, Mittelspitze“, „Hochkalter (Iš Watzmannhaus“). Numeruota Balio Sruogos ranka. Be išsiuntimo spaudo, pašto ženklo, adreso. Be voko. Nuorašas (Algio Samulionio rankraštis): LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 31–32. Autografo dalis (MLLM GEK 3961, 3r–v) nerasta, atkurta pagal Algio Samulionio nuorašą. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

 Balys Sruoga Bavarija 1922-08-11 Vanda Daugirdaitė Būgiai po 1922-08-11 Lietuvių 1v rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (mėlynu rašalu).

Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)

Atvirlaiškyje, užrašytame xml pavidalu, atsispindi du sluoksniai: diplomatinis (autorinis rašymo procesas parodomas pažymomis „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“).

Minimaliai koreguotame atvirlaiškyje taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r
1v

1

Jau vakar nusilei- dome iš kalnųDvi Watzmann kalno Bavarijos Alpėse viršūnės: 2 651 metrų aukščio viršūnė Hocheck ir 2 713 metrų aukščio viršūnė Mittelspitze.. Nuo tavęs tik trumpi žodeliai. Kaip buūtuų buvę gerai, kad nuo tavęs buūtau ilgesnį laišką gavęs! Kaip pas Tave namie? Ar galima atvažiuoti, kokie santykiai?Vandos Daugirdaitės tėvo Kazimiero Daugirdo šeimininkė, būsima Vandos Daugirdaitės pamotė Klementina Kopystinskaitė nemėgo podukros, nuteikinėjo tėvą prieš ją, nuolat kėlė intrigas, buvo daugelio nemalonumų priežastis. Klementina Kopystinskaitė nemėgo ir Vandos Daugirdaitės mylimojo Balio Sruogos, nelaukė jo atvykstant į svečius. Jie abu jautė, kad Kazimiero Daugirdo šeimininkė jų atžvilgiu nėra geranoriška, o abuoja. Aš taip ilgai gyvenau vienas, taip ilgai liūdėjau, o jei iš Tavęs prieš išvažiuodamas negau- siu geresnės žinios, aš va- žiuosiu labai sunkia širdžia – – – Tu siūlai atva- žiuoti su KiršaBalys Sruoga kartu su bičiuliu Faustu Kirša nuo 1922-08-05 iki 1922-08-11 keliavo po Bavarijos ir Austrijos Alpes. Spėtina, kad dėl tėvo šeimininkės keliamos įtampos Vanda Daugirdaitė norėjo, kad Balys Sruoga, grįžęs į Lietuvą, aplankytų ją Būgiuose kartu su bičiuliu Faustu Kirša. Tikėjosi, kad prie Fausto Kiršos būsima pamotė elgtųsi mandagiau ir nuosaikiau.. Bet visą Kiršos Miunchene buvimo laiką tiek ir tešnekėjom apie, kiek aš atiduodu tavo labas dienas jam. Daugiau aš nieko neleidžiu kalbėti ir Kirša supranta, kad nereikia. O neleidžiu todel, kad aš perdaug per daug ilgai vienas buvau ir perdaug per daug savy kentėjau, kad galėtau leisti kam į mano sielą giliau įnerti. Mano dvasinė padėtis dabar tokia, kad aš del vieno neatsargaus žodžio irKadangi autografas nerastas, tolesnis atvirlaiškio tekstas atkurtas pagal Algio Samulionio nuorašą: „artimiausią draugą pradėtau neapkęsti. Jei atvažiuoti į Tave su Kirša – reiškia, dėl manęs būti nuo tavęs dar toliau, negu dabar esu. Šiuo tarpu man juo labiau nesinorėtų būti beždžionė, nes man ir taip negerai. Aš galėtau tiktai arba vienas atvažiuoti, arba visai geriau nevažiuoti. Bet tu norėtum, kad aš atvažiuočiau ne vienas?.. Todėl kaip aš galiu manyti, kad nebus toks ūpas, koks buvo per Velykas, kada betarpiai prasivėrė bedugnė, – kaip aš galiu nebūti liūdnas? Kiršai aš dar nepasakiau, kad tu kvieti – nežinau, gal pasakysiu, tik man abelnai nesinorėtų neteisybė sakyti, bet man aišku, jeigu jis sutiktų važiuoti – aš nevažiuosiu, – o kvieti taigi, kad suprastų, kad nevažiuoti, – aš nenoriu. Nežinau, gal dar pasakysiu, kad jis vienas važiuotų“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Bavarijos – į Būgius, 1922-08-11, in: LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 32).

Tekstologiniai komentarai

1 1 ] add num in d ang s l Jau vakar nusilei- 27 dvasinė ] vid ex err om v 29 ir ] p abs text