1v

1

O aš visai ,[„]sbilsia s tolku‛[“] – dirbt nieko negaliu, valuūzuojuos, kaip bimbalas, pakampiais, žiuūriu į debesis ir keikiuos, kad nesninga. Mat kelios dienos atgal labai lijo ir visą sniegą subijaurojo. Bet šiandie jau sninga ir trupučiuką šaąla – ir mano širdis kliuksi: poryt, sekmadienį, važiuoju į kalnus!

Jau viena pusė '[„]sėdynės‛[“] sugijoBalys Sruoga buvo neseniai grįžęs iš pačiūžininkų kursų kalnuose, kuriuose su bičiuliu Kostu Kanauka patyrė netikėtų nuotykių, pareikalavusių nemažai fizinės ištvermės ir sveikatos: „Vakar kalnuose – Sudelfeld – nusileisdami taip užmoklinom, kad dideliu vargu pavyko nusileist – ir visus traukinius pražiopsojom – teko nakvot kalnuose. Gerokai šalo – bet taip teko darbuotis ir vartytis po sniegą – kad net kalnai prakaitavo – o paviršiuj visas kostiumas ledu apšalo. Bet taip smagu, taip gera!“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1923-01-08, in: LLTI BR, f. 53, b. 659_31, l. 1v)., o pakaušy – švilpia vėjai. Vakar valuūszojuoaus po mitingusKalbama apie Bavarijoje vykusias vidaus politines kovas tarp socialdemokratų, kuriuos Balys Sruoga palaikė, ir tautinių socialistų, arba Bavarijos fašistų, turėjusių valdžios simpatijas, rengusių mitingus, kuriuose agituota kovoti su socialistais. Balys Sruoga kritiniuose straipsniuose-laiškuose Amerikos skaitytojams liudijo, kad Bavarijoje fašizmas „yra, jis plečias, jį plačiosios masės simpatija lydi“ (Padegėlis Kasmatė, „Vaizdai iš Miuncheno“, in: Naujienos, Nr. 305, 1922-12-29, p. 4). Balys Sruoga plačiau aiškino tautinių socialistų partijos esmę, santykį su opozicija: „Bet praktikoj ši partija jokiais socialiniais klausimais neužsiiminėja ir apie socializmą jokio supratimo neturi. Ji pasitenkina tiktai faktine kova su socialdemokratais, nors žodžiais tai gal smarkiau žydus keikia. Tačiau dar neteko girdėti, kad žydams būtų kur pogromą padarę, o socialdemokratų užpuolimai – paprastas dienos reikalas. Jie nesustoja nei ties jokiomis kovos priemonėmis, jokios demagogijos nesigėdi. Socialdemokratų padėtis dvigubai sunki. Valdžios simpatijos – visai šių „fašistų“ pusėje. Socialdemokratai nuolat persekiojami. Jie šiuo sunkiu momentu tėra vieninteliai idealizmo skelbėjai, idealizmo, kuriam lemta gyventi amžiuose, tačiau kuris šiandie minioms, paskendusioms skurde ir neapykantoj, net iš tikrųjų kartais gali nuodėmingu atrodyti. Socialdemokratų padėtį dar labiau pasunkina komunistai, kurie visose šalyse ir visose tautose yra vienodi. Ir nuostabus dalykas: bavarų komunistai visai nekovojo su „fašistais“, o „fašistai“ visai nekenkia komunistų: ir vieni, ir kiti pasitenkina kova su socialdemokratais. Matyt, „fašistams“ komunistai net marksininkais neatrodo, nes jie jų žydberniais nešaukia. Ir komunistai, vertingi „fašistų“ sąjungininkai, „fašistų“ mitingų visai nelanko, ir jiems netrukdo. Bet jeigu kur daro mitingą socialdemokratai, ten pilna prisigrūs komunistų, kurie tam reikalui mobilizuoja visas savo pajiegas ir skubinas surengti muštynes, kad „fašistai“ ilgas savaites turėtų džiaugsmo. Istorinės aplinkybės nūnai kaip retai kada veikia ne socialistinio idealizmo naudai. Ir nieko nuostabas, kad socialdemokratams tenka gana skaudžių nuostolių turėti. Jie nūnai tegali užimti tiktai gynimos poziciją: visa puolimo informacija yra dešiniųjų ir kairiųjų ekstremistų rankose: vanduo sudrumstas – tik žuvį gaudyk!“ (Padegėlis Kasmatė, „Laiškas iš Miuncheno“, in: Naujienos, Nr. 60, 1923-03-12, p. 4). – bavarčikų fašistų – dalyvavau kačiuų koncerte ties Santarvės misijomis, padėjau smaugt policistus, pagaliau skanda- linau su vokiečiais nuduodamas gryno kraujo turką – vis mat poli- tikos temomis. Mat tie '[„]geležiniai vilkai'[“] su savo avantiuūrąa Ttaip paveikė į mano temperamentaą, kad aš visai pabluūdau, tiktai, kaipo lietuvis jau negaliu figuūruotiLietuviai, kaip ir amerikiečiai, švedai, anglai, danai emigrantai, bavariečių laikyti svetimšaliais – auslaenderiais. . Bet kaipo turkui – labai patogu[.] Kaipo Tturkas inėjau į „karo padėtį'[“] su kažkokiu ne tai tTalmudo, ne tai papiroso privat-docentų privatdocentu[,] Bolonjos universiteto italu, mano išmanymu[,] žydu[,] – ir panašiose perturbacijose pereitaą naktį praleidau. Vokiečiai – komikai, o tokių liūurbių – reta paieškotBalys Sruoga aprašė, kaip jis, pirma prisistatęs amerikiečių žurnalistu, nesėkmingai bandė patekti į tautinių socialistų organizuotą mitingą, o paskui, bandydamas patekti į karčiamą, kur atvykęs Adolfas Hitleris turėjo pasakyti kalbą, fašistui, saugojusiam įėjimą, prisistatė sąjungininkų turkų žurnalistu, gavęs staliuką, galėjo išgirsti fašistų kalbas apie rengiamas suvesti sąskaitas su „žydberniais socialistais“, planuojamą užgrobti Miuncheną – išvaduoti nuo jį užplūdusių svetimšalių, juos išvaryti, o jų turtą pasisavinti (Padegėlis Kasmatė, „Laiškai iš Miuncheno“, in: Naujienos, Nr. 62, 1923-03-14, p. 4).. Bet šiandie iš ryto sniegas sninga, ir trupučiuką šąla! – Žiūriu