Ir šiandie dar nieko iš tavęs, nors jau pirmadienį turėjai
gauti mano dvi atviruti ir siuntinį.
O šiandie aš taip laukiau nuo tavęs laiško, taip
laukiau! Man šiandie taip liūdna, taip sunku!
Gavau tavo vertimą1 Vanda Daugirdaitė iš
prancūzų kalbos vertė brolių helenistų Alfredo ir Maurice'o Croiset vadovėlį
toks šaltas, toks oficialus, kad man taip skaudu pasidarė!
Kodel – kodel? Juk nieko neatsitiko, juk nieko aš jam blogo nepadariau
– kodel jis tokiuo žiauriu, šaltu oficialiniu tonu rašo? Kai nieko nerašė
– bent manęs niekas nesmaugė. Tokiuo tonu terašoma tiktai baisiai tolimiems
žmonėms, su kuriais nieko bendro nenorima turėti. Aš jam jau parašiau, stengiaus
nieko nepasakyti, bet mano rankos drebėjo ir širdis verkė… Aš jį gerbiu, aš jį myliu
– kodel jis su manim taip žiauriai elgias?
Ir vėl mane sąžinė graužia. Tu turbūt dabar visai pinigų
neturi ir pietų nevalgai, o aš čia visokius niekus darau ir pinigus vėjais leidžiu.
Nei šiam[,] nei tam prisipirkau visokių daiktų –
kostiumą už 90. 000 ir skrybėlę už 25. 000. Kostiumas juodas – vilnonis,
smokingo fasono, tik ne smokingas, o šiaip padorus „visuomenės“ švarkas, o skrybėlė
– pliušinė, tamsiai pilka, labai tinka prie mano ploščiaus3
Šiuo tarpu pas mane taip susidėjo, kad mano visas turtas
yra čekiuose, o prie manęs beliko visai mažas[.] Gal tu
šiuo tarpu galėtum pasiskolinti kur ne markėmis, o doleriais, o ateinantį mėnesį aš
Tau galėsiu atsiųsti. Atsiųsiu ne mažiau, kaip penkius, tiktai aš tai galėsiu
padaryti, kai mano čekis grįš iš Amerikos, vadinas[,] apie
8–10 vasario. Jei Jomantas4
Mano santykiai su mano ober-profesorium5 Ober professor klaipėdiškis – ir pasipiktino lietuvio darbu, o
aš pasipiktinau jo nusistatymu. Bet šiandie parašiau vokiečių kalba straipsnį apie
Klaipėdą – noriu įsisprausti į vietos spaudą6
Žinai, po pusantų metų absoliutaus tylėjimo gavau nuo
Gugio8Naujienos leidėjų.Naujienos
Baliui Sruogai Amerikos lietuvių Kazio ir Noros Gugių mokėta nuo 1921 m. Iš
pradžių kalbėta apie stipendiją trejiems ketveriems metams. Balys Sruoga džiaugėsi
finansine parama, dėl kurios galėjo lengviau gyventi Miunchene: „Aš sumedžiojau
tokį amerikietį mecenatą, iš kurio, berods, gausiu 3–4 metams stipendiją mokintis
užsieny, gaunant į mėnesį po 2000–3000 vok. markių“ (Balio Sruogos laiškas Vandai
Daugirdaitei, iš Kauno – į Būgus, 1921-07-12, in: LLTI BR,
f. 53, b. 463, l. 5r). „Tačiau ilgainiui tarp jų ir B. Sruogos nusistovėjo
dalykiški santykiai: pradedant pirmaisiais studijų mėnesiais, B. Sruoga nuolat
siuntinėjo laikraščiui savo kūrybą, vertimus ir straipsnius, už kuriuos kas mėnesį
gaudavo maždaug po 15 dolerių – pagal atsiųstos medžiagos kiekį. Tai leido jam
jaustis ne taip priklausomam nuo infliacijos vargų, kurie persekiojo ne vieną
miunchenietį“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius:
Vaga, 1986, p. 118). „Anais studijų metais jo nerišo jokia sistema, jis gyveno
nesuvaržytas. Vienas JAV laikraštis siuntinėjo jam dolerių. Už kelis dolerius
tada, infliacijos nuvargintoje Vokietijoje, galima buvo puikiai ir linksmai
gyventi“ (Erich Müller-Kamp, „Balys Sruoga Münchene“, in: Balys
Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas,
1996, p. 93).
O Tavo paskutinis laiškas toks geras buvo, kiek kartų aš
jį skaičiau! Ir dabar vis su savim nešioju – Vandukas Tu mylimas[,] mylimas mano!
– – – – – –
– – – – – – – – –
– – –
Šeštadienis. Nuo ryto iki vakariniam paštui sėdėjau
namie. Laukiau, laukiau. Ir iš tavęs jokio laiškelio!
Kodel, Vandukai? Ar aš ir Tau ką blogo padariau, ar ir
Tu nori mane skriausti? Vandukai! Vandukai!
Šiandie perskaičiau Tavo vertimą ir išsiunčiau.
Antra dalis versta kur kas didesniu domesiu ir beveik
viskas gerai. Kai kurių žodžių aš negalėjau įskaityti, kai kur buvo neaišku ar man
taip sau kilo abejonės.
Tas vietas, kur laukuose pastatyta klaustukai [,] tu atidžiai dar kartą patikrink su originalu ir
padaryk taip, kad būt suprantama. Šiaip viskas tvarkoj. Sniego taip pridribo, kad
rytoj aš net į kalnus negaliu važiuoti. Sėdžiu rytoj namie ir dirbu. Susipykau su
savo paskutiniu prieteliu Kanauka11
Aš dar nenustojau vilties, kad pirmadienį rytą gausiu
iš tavęs laiškutį: jei negautau, aš jau nežinau, ką padarytau.
Man taip ilga, taip liūdna, taip sunku!
Vandukai, mylimas mano Vandukai!
Ar gavai siuntinį?12 Sakinys,
vertikaliai prirašytas lapo antrosios pusės kairėje paraštėje.