Šiandie jau sekmadienis, o nuo Tavęs laiškučio vis dar
nėra. Ar vėl kas negero pasidarė? Vanduk! Žiūrėk. Šiandie gavau gerą laišką nuo
Kiršos1LLTI BR, f. 53, b.
659_31, l. 1r] – ir parašiau, ką manau. Man rodos, rūstauji dėl to, kad esu šį tą
pastebėjęs. Galbūt, jog pats greit rašei, greitai ir mintis išliejai. Man rodos,
tos mintys galėjo ir kitaip išsilieti. Visa bėda, jog pats esi opus kritikuojamas,
tuomet tą mastą mokėk ir kitiems pritaikinti. // Kuriam galui čia ekscelencijas
klijuoji – man visai neaišku. // Nežinau, kurią dieną šventi savo vardo dieną, –
tas ir nesvarbu, – bet užmegzdamas metinį mazgą priimk ir mano linkėjimus
vyriškumui įtvirtinti su Horaciju ir „Franziskaner“. – // Baigi 27 metus – tai dar
vaikas. // Aš, Dievui dėkui, panašias simfonijas labai senai atgiedojau su
nuodėmėm ir išpažinčia – dėl to mums sunku kai kur susikalbėti. Ar manai, kad jau
karstą prilipei? Apsirinki! Karstas toli, o mintys nuo šešėlių dar toliau. Tavo
amžiuje problemos tik auga, bet nesisprendžia ir manierinis pesimizmas plaukų nuo
galvos nenuvarys. Tavo 27 m. rašau: // Esi žmogus, kur pilnatis aiškėja; / Ir
smulkios dienos – ne draugai. / Tautos mintis iškeldinsi prieš vėją, / Tik laužk,
jei auga Tau ragai. // Kaip Turčinskis eiles dar galiu parašyt, kitokių jau
neberašau ir apskritai senai su mūza nebeturiu reikalo, nes studijuoju filosofiją.
[…] Be ne tame žmogaus pašaukimas – rinktis, kuo būti. – Svarbu būti ir save
chaose išvysti. […] Aš nerandu tono, kuriuo galėčiau Tau rašyti, kad būtų
draugiškai. // Kodėl taip Tau noris ekscelencijuoti – nesuprantu. Kaip nebuvo,
taip ir dabar nėra jokios tavo atmainos – yra tik minties nusakymas, kaip ji
randas šį momentą. // Manau, jog diplomatinių santykių nenutrauksi (Fausto Kiršos
laiškas Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1923-02-02, in: LLTI BR, f. 53, b. 761, l. 1r–v, 2r–v).[,] rodos[,] irgi gerą parašiau.
Gal vėl bus gerai? Tik aš su broliene (kauniške)2VUB RS, f. 141, b. 319, l. 5–6r). „Tat ir
santykiai be galo įtempti. […] Nusibodo man jų pirkliškai beždžioniška ambicija!“
(Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1923-03-11,
in: LLTI BR, f. 53, b. 482, l. 1r).[,] Vanduk, nepyk ant manęs – aš taip nenorėčiau, kad kas blogo vėl
atsitiktų – aš taip nenorėčiau! Vanduk, juk aš dabar toks visas – visas
Tavo, aš beveik kasnakt Tave sapnuoju ir tau taip gražiai dūmoju. Aš taip norėčiau,
kad būt gera! Ir aš taip laukiu atsako, ką Tu manai apie Jeną4
Mano „Geburtstagą“5 Geburtstag kompanijoj, „Scholastinoj“8