Miels Giriuk,

Prašau įduoti mano broliui Kaziui1Kazimieras Sruoga (1899–1974), jauniausias Balio Sruogos brolis. man priklausomą honorarą už paskutinę knygą „Skaitymų“2Skaitymai – mėnesinis literatūros ir kritikos žurnalas, ėjęs 1920–1923 m. Kaune. Žurnale bendradarbiavo Balys Sruoga. 1923 m. žurnalą redagavo Liudas Gira. – eiles3Balys Sruoga, „Iš himnų gripei“, „Sodo meilė“, „Kaip žuvėdra klykdama“, „Po šalna“, „Vidunaktinė“, „Be palaiminimo“, „Krikštolėliai“, „Atgaila“, „Pavasarinė“, „Tylinti aidija“, in: Skaitymai, Kaunas, 1923, kn. 21, p. 49–56. ir recenzijas4B. Sirakūzinas [Balys Sruoga], „Kl. Jurgelionies (Kalėdų kaukė) Glūdi liūdi ir kitos lyrikos eilės“, in: Skaitymai, Kaunas, 1923, kn. 21, p. 69–81; B. Sirakūzinas [Balys Sruoga], „Aklasmatė „Magaryčios““, in: Ibid., p. 82–89. Vėliau išspausdintas dar vienas darbas, žr. Balys Sruoga, „Laiškai apie kultūrą“, in: Skaitymai, Kaunas, 1923, kn. 22, p. 79–105. . Ant tuščio mano pasirašyto blanko galima prirašyti – ir bus sąskaita. Mokėk kiek galėdamas daugiau, nes aš[,] biednas griešnykas[,] esu labai nusmukęs. Už keleto dienų pasiųsiu kiek ilgesnę Savickio5Jurgis Savickis (1890–1952), prozininkas. Toliau kalbama apie 1922 m. išleistą jo apsakymų knygą Šventadienio sonetai. „Šventadienio sonetų“ recenziją6Balys Sruoga, „Keletas minčių Jurgio Savickio „Šventadienio Sonetus“ paskaičius“, in: Skaitymai, 1923, kn. 23, p. 150–174. Balys Sruoga Jurgį Savickį vertino kaip „didį dailininką“, „stiprų talentą“, „poetą tapytoją“, parašiusį „įžymų veikalą“ „gal ir ne vien mūsų literatūroj“, todėl pranašavo jam gero prozininko ateitį. Kruopščiai išanalizavęs pirmąjį Jurgio Savickio apsakymų rinkinį, Balys Sruoga paaiškino kritikams (Adomui Jakštui, Vincui Mykolaičiui-Putinui), kad Jurgio Savickio kūrybos fenomenas atsiskleidžia tik perpratus formos ir turinio sintezę. Balys Sruoga konkrečiai analizavo trijų Jurgio Savickio kūrinių („Ad astra“, „Vagis“, „Komediantai“) netradicinio pasakojimo ir jo raiškos (metaforinės konstrukcijos) ypatumus. Balys Sruoga skatino Jurgio Savickio kūrybą matyti platesniame kultūros kontekste.. Gaila tik, kad neturiu „Draugijos“7Draugija – literatūros, mokslo ir politikos žurnalas, ėjęs kas mėnesį 1907–1914 m. ir 1919–1933 m. ir kas dvi savaites 1937–1940 m. Kaune.[,] kur Jakštas8Adomas Dambrauskas-Jakštas (1860–1938), poetas, kritikas, publicistas. 1923 m. redagavo Draugijos žurnalą, įvedė knygų recenzavimą. Buvo pirmasis normatyvinės kritikos kūrėjas. bliuznija9Adomas Jakštas nepalankiai vertino Jurgio Savickio kūrybos rinkinį, laikė jį „pseudokūryba“, paviršutiniška, „dekadentiška proza“. Peikė neva beprasmį ir tuščią rinkinio pavadinimą – „kaip nieko nesakantį“. Pasigedo pasakojimo „grynumo“. Kritikavo neapgalvotą, todėl nemotyvuotą, nevykusią simbolizmo, psichologizmo ir realizmo sintezę, „menką turinį“. Peikė „nevykusią kalbą ir rašybą“. Rašytojo talentą apibūdino „nedisciplinuotu, pasišiaušusiu“. Išskyrė tik kelis geriau parašytus apsakymus – „Vagį“, „Ad astra“, „Kaukes“. Ironiškai baigė, kad „Savickiui belieka vien ta garbė, kad jis tarp mūsų diplomatų yra pirmutinis beletristas“ (Adomas Jakštas, „J. Savickis, „Šventadienio sonetai“, in: Draugija, Kaunas, 1923, Nr. 1–2, p. 50–51). del tos knygos, o tai straipsnį būt galima padaryti gyvesnį.

Šiuo tarpu kloniojuos ir visą spaudžiu.

Tavo Balys Sruoga

4/IV 23

1 Kazimieras Sruoga (1899–1974), jauniausias Balio Sruogos brolis.

2 Skaitymai – mėnesinis literatūros ir kritikos žurnalas, ėjęs 1920–1923 m. Kaune. Žurnale bendradarbiavo Balys Sruoga. 1923 m. žurnalą redagavo Liudas Gira.

3 Balys Sruoga, „Iš himnų gripei“, „Sodo meilė“, „Kaip žuvėdra klykdama“, „Po šalna“, „Vidunaktinė“, „Be palaiminimo“, „Krikštolėliai“, „Atgaila“, „Pavasarinė“, „Tylinti aidija“, in: Skaitymai, Kaunas, 1923, kn. 21, p. 49–56.

4 B. Sirakūzinas [Balys Sruoga], „Kl. Jurgelionies (Kalėdų kaukė) Glūdi liūdi ir kitos lyrikos eilės“, in: Skaitymai, Kaunas, 1923, kn. 21, p. 69–81; B. Sirakūzinas [Balys Sruoga], „Aklasmatė „Magaryčios““, in: Ibid., p. 82–89. Vėliau išspausdintas dar vienas darbas, žr. Balys Sruoga, „Laiškai apie kultūrą“, in: Skaitymai, Kaunas, 1923, kn. 22, p. 79–105.

5 Jurgis Savickis (1890–1952), prozininkas. Toliau kalbama apie 1922 m. išleistą jo apsakymų knygą Šventadienio sonetai.

6 Balys Sruoga, „Keletas minčių Jurgio Savickio „Šventadienio Sonetus“ paskaičius“, in: Skaitymai, 1923, kn. 23, p. 150–174. Balys Sruoga Jurgį Savickį vertino kaip „didį dailininką“, „stiprų talentą“, „poetą tapytoją“, parašiusį „įžymų veikalą“ „gal ir ne vien mūsų literatūroj“, todėl pranašavo jam gero prozininko ateitį. Kruopščiai išanalizavęs pirmąjį Jurgio Savickio apsakymų rinkinį, Balys Sruoga paaiškino kritikams (Adomui Jakštui, Vincui Mykolaičiui-Putinui), kad Jurgio Savickio kūrybos fenomenas atsiskleidžia tik perpratus formos ir turinio sintezę. Balys Sruoga konkrečiai analizavo trijų Jurgio Savickio kūrinių („Ad astra“, „Vagis“, „Komediantai“) netradicinio pasakojimo ir jo raiškos (metaforinės konstrukcijos) ypatumus. Balys Sruoga skatino Jurgio Savickio kūrybą matyti platesniame kultūros kontekste.

7 Draugija – literatūros, mokslo ir politikos žurnalas, ėjęs kas mėnesį 1907–1914 m. ir 1919–1933 m. ir kas dvi savaites 1937–1940 m. Kaune.

8 Adomas Dambrauskas-Jakštas (1860–1938), poetas, kritikas, publicistas. 1923 m. redagavo Draugijos žurnalą, įvedė knygų recenzavimą. Buvo pirmasis normatyvinės kritikos kūrėjas.

9 Adomas Jakštas nepalankiai vertino Jurgio Savickio kūrybos rinkinį, laikė jį „pseudokūryba“, paviršutiniška, „dekadentiška proza“. Peikė neva beprasmį ir tuščią rinkinio pavadinimą – „kaip nieko nesakantį“. Pasigedo pasakojimo „grynumo“. Kritikavo neapgalvotą, todėl nemotyvuotą, nevykusią simbolizmo, psichologizmo ir realizmo sintezę, „menką turinį“. Peikė „nevykusią kalbą ir rašybą“. Rašytojo talentą apibūdino „nedisciplinuotu, pasišiaušusiu“. Išskyrė tik kelis geriau parašytus apsakymus – „Vagį“, „Ad astra“, „Kaukes“. Ironiškai baigė, kad „Savickiui belieka vien ta garbė, kad jis tarp mūsų diplomatų yra pirmutinis beletristas“ (Adomas Jakštas, „J. Savickis, „Šventadienio sonetai“, in: Draugija, Kaunas, 1923, Nr. 1–2, p. 50–51).