1 Kazimieras Sruoga (1899–1974), jauniausias Balio Sruogos brolis.
2 Skaitymai – mėnesinis literatūros ir kritikos žurnalas,
ėjęs 1920–1923 m. Kaune. Žurnale bendradarbiavo Balys Sruoga. 1923 m. žurnalą
redagavo Liudas Gira.
3 Balys Sruoga, „Iš
himnų gripei“, „Sodo meilė“, „Kaip žuvėdra klykdama“, „Po šalna“, „Vidunaktinė“,
„Be palaiminimo“, „Krikštolėliai“, „Atgaila“, „Pavasarinė“, „Tylinti aidija“, in:
Skaitymai, Kaunas, 1923, kn. 21, p. 49–56.
4 B. Sirakūzinas [Balys Sruoga], „Kl. Jurgelionies
(Kalėdų kaukė) Glūdi liūdi ir kitos lyrikos eilės“, in: Skaitymai, Kaunas, 1923, kn. 21, p. 69–81; B. Sirakūzinas
[Balys Sruoga], „Aklasmatė „Magaryčios““, in: Ibid., p.
82–89. Vėliau išspausdintas dar vienas darbas, žr. Balys Sruoga, „Laiškai apie
kultūrą“, in: Skaitymai, Kaunas, 1923, kn. 22, p. 79–105.
5 Jurgis Savickis (1890–1952),
prozininkas. Toliau kalbama apie 1922 m. išleistą jo apsakymų knygą Šventadienio sonetai.
6 Balys Sruoga, „Keletas minčių Jurgio Savickio
„Šventadienio Sonetus“ paskaičius“, in: Skaitymai, 1923,
kn. 23, p. 150–174. Balys Sruoga Jurgį Savickį vertino kaip „didį dailininką“,
„stiprų talentą“, „poetą tapytoją“, parašiusį „įžymų veikalą“ „gal ir ne vien mūsų
literatūroj“, todėl pranašavo jam gero prozininko ateitį. Kruopščiai išanalizavęs
pirmąjį Jurgio Savickio apsakymų rinkinį, Balys Sruoga paaiškino kritikams (Adomui
Jakštui, Vincui Mykolaičiui-Putinui), kad Jurgio Savickio kūrybos fenomenas
atsiskleidžia tik perpratus formos ir turinio sintezę. Balys Sruoga konkrečiai
analizavo trijų Jurgio Savickio kūrinių („Ad astra“, „Vagis“, „Komediantai“)
netradicinio pasakojimo ir jo raiškos (metaforinės konstrukcijos) ypatumus. Balys
Sruoga skatino Jurgio Savickio kūrybą matyti platesniame kultūros
kontekste.
7 Draugija – literatūros, mokslo ir politikos žurnalas, ėjęs
kas mėnesį 1907–1914 m. ir 1919–1933 m. ir kas dvi savaites 1937–1940 m.
Kaune.
8 Adomas
Dambrauskas-Jakštas (1860–1938), poetas, kritikas, publicistas. 1923 m. redagavo
Draugijos žurnalą, įvedė knygų recenzavimą. Buvo
pirmasis normatyvinės kritikos kūrėjas.
9 Adomas Jakštas nepalankiai vertino Jurgio Savickio kūrybos rinkinį, laikė jį
„pseudokūryba“, paviršutiniška, „dekadentiška proza“. Peikė neva beprasmį ir
tuščią rinkinio pavadinimą – „kaip nieko nesakantį“. Pasigedo pasakojimo
„grynumo“. Kritikavo neapgalvotą, todėl nemotyvuotą, nevykusią simbolizmo,
psichologizmo ir realizmo sintezę, „menką turinį“. Peikė „nevykusią kalbą ir
rašybą“. Rašytojo talentą apibūdino „nedisciplinuotu, pasišiaušusiu“. Išskyrė tik
kelis geriau parašytus apsakymus – „Vagį“, „Ad astra“, „Kaukes“. Ironiškai baigė,
kad „Savickiui belieka vien ta garbė, kad jis tarp mūsų diplomatų yra pirmutinis
beletristas“ (Adomas Jakštas, „J. Savickis, „Šventadienio sonetai“, in: Draugija, Kaunas, 1923, Nr. 1–2, p. 50–51).