Aš jau grįžau į Miuncheną1 Balys Sruoga
buvo neseniai grįžęs iš Bavarijos, kur su bičiuliu Antanu Janulioniu 1923-04-22
kopė į Alpspitze, 2628 metrų aukščio kalną: „Kaip aišku, pakeliui su Janilioniu
susipykom. Aš atsikėliau 5 val. rytą, jis be 7 atsisakė keltis. Paskui dar
panašių dalykų buvo, nors ištisas dvi dieni nė vieno papiroso nerūkėm ir – be
limonado – nieko negėrėm. Persiverčiau per kalną, palikęs Janilionį, ir jau per
pačią peklą nusileidžiau. Tiek buvo saulės, tiek spindėjo sniegas, kad
išsitryniau veidą ir akis taukais, apisukiau galvą šlapiu abrūsu – ir bijau,
kad smagenų uždegimo nebūt. Vienais marškiniais įsikasiau į sniegą ir laukiau
dabesėlio, bet jis, žinoma, neužėjo. Dar daug neregėtų gražybių“ (Balio Sruogos
atvirlaiškis Juozapui Sruogai, iš Bavarijos – į Berlyną, 1923-04-22, in: iš tavęs laiškelio – jokio. Taip senai aš jau beturėjau iš tavęs
laiškelį!
Ar dar tu namie, ar jau gal į vokiečius važiuoji? Kaip
tavo reikalai? Kaip namie? Pasirodo, mano profesoris2LLTI BR, f. 53, b. 482, l. 1r). „Gegužės pradžioje darbas
buvo baigtas, ir netrukus daugiau kaip 300 puslapių rankraštį B. Sruoga atidavė
profesoriui. Sulaukęs teigiamo atsiliepimo, rudenį, rugsėjo–spalio mėnesiais vertė
tekstą į vokiečių kalbą ir galutinai perrašinėjo, užtrukdamas gerą mėnesį“ (Algis
Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų
akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vaga, 1986, p. 122). Graikų literatūros
istorija, per mėnesį už iš prancūzų kalbos išverstus du lankus teksto
gaudavo po 5 dolerius. „Studijų tęsti Berlyne Vanda Daugirdaitė negalėjo, nes 1923
m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, vokiečiai nepratęsė leidimo
studijuoti Vokietijos universitetuose tiems lietuvių studentams, kurie buvo išėję
mažiau kaip keturis semestrus. Vanda Daugirdaitė buvo išklausiusi tris. Kita
vertus, Vokietijoje baigėsi infliacija ir už Croiset veikalo vertimą gaunamų
penkių dolerių per mėnesį gyvenimui nebepakako“ (Vladas Žukas, „Vandos
Daugirdaitės-Sruogienės laiškai“, in: VUB RS, f. 141, b.
1248, l. 4).[,] Vandukai?5LLTI
TS).
O šiandie diena tokia apsiniaukusi, mano palangėj
žaliuoja medeliai, o man liūdna – iš tavęs laiškelio nėra! Aš labai labai
laukiu[,] Vandukėli! Juk šiandie, rytoj – aš
tikrai gausiu – ar tiesa?
Užsivertęs darbu, aš buvau kiek užsimiršęs ir mažiau
apie tave tegalvojau, o dabar aš jau vėlei visas sugrįžau in tave, aš dabar vėlei esu
visomis mintimis ir siela su tavimi, aš dabar vėlei esu visas tavo, tau gyvenu ir
tavęs laukiu, ir tavęs ilgiuosiu. Ar tu jauti mano ilgesį, ar Tu žinai, kaip aš noriu
su tavimi būti – mylimas mano Vandukai!
Tik tu man parašyk greitai, Vanduk, ir važiuok greičiau
į Berlyną – vis būsi arčiau, vis greičiau galėtau tave pasiekti, tavęs
prisišaukti. Ir tu nors per sapną atlankyk mane.
Laukiu-laukiu! Bučiuoju tave visą, Vandukėli, bučiuoju
ir laukiu Tavęs[.]