Vandukai mano! Vos prieš keliolikąa minučių pabaigiau rašyti!Balys Sruoga, „Lietuvių liaudies dainos lyginant su slavų (lenkų, rusų, baltarusių ir ukrainiečių) dainomis“ (disertacijos Die darstellung im litauischen volksliede oder darstellungsmittel des litauischer volksliedes variantą rusų kalba žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 9II: Tautosakos studijos kitomis kalbomis, 1924–1932, sudarė Donata Linčiuvienė, redagavo Aušrinė Byla, Liucija Citavičiūtė, Lilija Kudirkienė, Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, p. 203–392; disertacijos variantą vokiečių kalba žr. in: Ibid., p. 7–202; apie disertacijos rašymo istoriją ir variantų skirtumus žr. Donata Linčiuvienė, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 457–462). Rytoj, poryt per rašys žiuūrėsiu , pataisysiu ir įteiksiu profesoriuiErich Berneker (1874–1937), vokiečių kalbininkas, Balio Sruogos disertacijos vadovas Miuncheno universitete., tegu sprendžia mano likimą. Kaip išėjo – nežinau, supratimo neturiu, prirašiau dau- giau 300 puslapių in 4oin quarto lot =knygos formatas, 1/4 lapo.. Tik daug naujoviškų daiktų pripyniau, ir senus profesorius keikiau, ypač Briuck- nerįAleksander Brückner (1856–1939), lenkų filologas ir kultūros istorikas, Berlyno universiteto profesorius. Tyrė lenkų ir kitų slavų literatūrą, kultūrą, lenkų kalbos istoriją ir etimologiją, baltų ir slavų kalbų santykius, mitologiją. Ne visada objektyviai vertino lietuvių ir slavų santykius, jų istoriją., nors mano profesoris sakė, kad Briuckneriui reikia nors kartas pada- ryti v g alą. Bet aš tikiu, kad darbas turi būti priimtas!Profesorius Erich Berneker (1874–1937), pristatydamas Balio Sruogos disertaciją Filosofijos fakulteto taryboje, parašė recenziją, paaiškindamas, kuo šis darbas naujas mokslo atžvilgiu: „Balys Sruoga yra žinomas jaunos literatūros Lietuvoje lyrikas. Šioje disertacijoje, kuriai temą pasirinko pats, jis tiria lietuvių liaudies dainų ypatumus, ypač garsiosiose Dainose, kurias į pasaulinę literatūrą įtraukė Herderis ir Goethe. Turiningame įvade kritiškai įvertina šaltinius ir darbus apie lietuvių liaudies poeziją, o toliau subtiliai ir įtaigiai analizuoja dainų struktūrą ir rimus, ritmiką ir refrenus, paralelizmus, palyginimus ir epitetus, metaforas, frazeologiją ir simboliką, remdamasis visais reikšmingiausiais dainų rinkiniais, pradedant Rėza (1825), baigiant Niemi-Sabaliausku (1911). Autorius yra gerai susipažinęs su liaudies poezijos problematika ir literatūra šiuo klausimu. Jis teisingai apsiriboja Lietuvos teritorija, bet jeigu reikia, palyginimui pasitelkia giminiškų slavų tautų liaudies poezijos pavyzdžių: lenkų, rusų ir ukrainiečių. // Disertacijoje ne tik bandoma pirmą kartą pateikti visapusišką lietuvių liaudies poezijos charakteristiką, remiantis visa per šimtmetį ištyrinėta medžiaga: šis darbas vertingas kai kuriais naujais aspektais, pavyzdžiui, įrodoma, kad giesmė, lyginant su daina, yra senesnis liaudies poezijos tipas: kad nerimuotos dainos yra senesnės (paneigiama Bezzenbergerio mintis): kad kai kurių dainų šaltiniai yra lietuviškos ir lenkiškos autorinės dainos, be to, taikliai išaiškinami kai kurie frazeologizmai ir simboliai. // Darbą reikėtų išplėsti ir paskelbti lietuvių kalba. Būtų verta jį publikuoti ir vokiškai, o tai, manau, būtų galima padaryti leidinyje Archiv für slavische Philologie“ (Erich Berneker parašyta Balio Sruogos disertacija, iš vokiečių į lietuvių kalbą vertė Liucija Citavičiūtė, žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 9II: Tautosakos studijos kitomis kalbomis, 1924–1932, sudarė Donata Linčiuvienė, redagavo Aušrinė Byla, Liucija Citavičiūtė, Lilija Kudirkienė, Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, p. 460–461).

Šį ryt Šįryt gavau iš taveęs atvirutę.

Kad an a tu į Kauną važiuosi, kada į Berlyną.[?] Aš Girai apie tavo straipsnį rašiau jau senai – jis turbūt laukiaBalys Sruoga žurnalo Skaitymai redaktoriui Liudui Girai rekomendavo priimti ir išspausdinti Vandos Daugirdaitės parengtą straipsnį apie vokiečių rašytoją Waldemar Bonsels (1880–1952) ir jo kūrybą: „Dar vienas dalykas. Ar jau buvo pas Tave, ar dar ateis p-lė Daugirdaitė su straipsniu apie Bonsels. Būtų gera, kad galėtum jį įdėt. Man pačiam teko jis redaguoti, ir Bonselsą aš gerai pažįstu: mano nuomone, straipsnis dėtinas. Tiesa, aš į Bonselsą žiūriu visai kitaip ir taip niekuomet apie jį nerašyčiau, kaip ten parašyta, bet galima apie jį ir taip rašyt – ir tai turi savo raciją. Jei įdėsi – bus labai stipri materialinė ir moralinė parama pradedančioms studijoms“ (Balio Sruogos laiškas Liudui Girai, iš Miuncheno – į Kauną, 1923-04-21, in: LNMMB RKRS, f. 7, b. 794, l. 2r). Žr. V. D-tė [Vanda Daugirdaitė], „Valdemaras Bonsels“, in: Skaitymai, Kaunas, kn. 22, 1923, p. 140–163.. Pereitą sąavaitę gavau iš Šv. Mmin.Šv[ietimo] min[isterijos]. laišką. Jie prašė, kad aš jiems pasiuųsčiau bughalterio vardu įgaliavimą paimt pinigus[,]