Ponui P. Bugailiškiui, „Kultūros“ bendrovė Šiauliuose1„Kultūra“ – spaudos leidimo ir kultūros kooperatinė bendrovė, veikusi 1920–1927 m. Šiauliuose. Bendrovės pirmininkas tuo metu – Peliksas Bugailiškis..

Pone2Peliksas Bugailiškis (1883–1965), kultūros ir spaudos darbuotojas, kraštotyrininkas. Knygų leidimo kooperatinės bendrovės „Kultūra“ steigėjas, pradėjęs leisti žurnalą Kultūra, 1923–1933 m. atsakingasis jo redaktorius.,

Tamistos pakvietimą dalyvauti „Lietuvos“ leidiny3Kalbama apie planuojamą enciklopedinio leidinio Lietuva XI dalį („Literatūra“), kurią rengiant buvo kviečiami bendradarbiauti Matas Grigonis ir Juozas Tumas-Vaižgantas., rašytą geguž. 15 d.[,] gavau vos šiandie (biržel. 9 d.)[.]

Šiuo tarpu vargu bau aš galėtau būt Tamistoms naudingas. Tokiam leidiniui bene tektų rašyti lietuvių literatūros istorijos bruožus ar bent apibūdinti jos evoliucijos eiga. Bet tuo pačiu reikalu juk yra kviečiama dar M. Grigonis4Matas Grigonis (1889–1971), rašytojas, vertėjas, gamtininkas; 1923 m. mokytojavo Panevėžio gimnazijoje, buvo direktoriaus pavaduotojas. Informacinei knygai Lietuva jis žadėjo parašyti straipsnį, kurio pradžioje apibūdintų lietuvių tautosaką, o dėstomojoje dalyje gvildentų jos atspindžius Donelaičio, Baranausko, Vienažindžio, Maironio, Krėvės ir Žemaitės kūryboje. Trumpai aptartų Vaižganto, Sruogos ir kitų „ne tautinių“ rašytojų kūrybos savitumą, paminėtų Aušros ir Kudirkos reikšmę (plačiau žr. Mato Grigonio laiškas „Kultūros“ bendrovei, 1923-07-10, Birštonas, in: LMAVB RS, f. 62, b. 8, l. 46). ir J. Tumas5Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933), rašytojas, literatūros istorikas, kritikas, kunigas. 1922–1929 m. dėstė Lietuvos universitete lietuvių literatūros istoriją. Buvo Vytauto Didžiojo bažnyčios rektorius. Informacinei knygai Lietuva jis buvo kviečiamas rašyti apie lietuvių tautos atgimimą ir romantizmo laikotarpį (plačiau žr. Juozo Tumo-Vaižganto laiškai Peliksui Bugailiškiui, 1923-06-14 ir 1923-10-23, Kaunas, in: LMAVB RS, f. 62, b. 8, l. 44, 45).. Manau, kad uždavinį ir jie tolygiai supranta. Bent man su jais susisiekt sunku, – o tuo pačiu reikalu trims rašyti neverta. Gal leidinio Redakcija bus temą sudetalizavus – tuomet būtų aiškiau, ko iš manęs norima ir ką aš galėtau duoti?

Istorikas iš manęs menkas: nei Grigoniui, nei Tumui neprilygtau. Aš galėtau parašyti kokiu nors specialiniu literatūros klausimu (pav.[,] liet. lyrika ar kt.)[,] bet jei anie du rašytoju rašo, tai man nevertėtų kartoti. Bet mano padėtis tuo sunkesnė, kad čia Vokietijoj teturiu labai maža medžiagos, į Lietuvą pervykt šią vasarą turbūt nepavyks, o rankraščiams pasiųsti laiko duota ne kažkiek. Susirašinėti – daug laiko reikia. Todel man veikiausiai neteks Tamstų leidiny dalyvauti.

Aukštoj pagarboj
Balys Sruoga

München,
Mühlbaurstr. 1o

1 „Kultūra“ – spaudos leidimo ir kultūros kooperatinė bendrovė, veikusi 1920–1927 m. Šiauliuose. Bendrovės pirmininkas tuo metu – Peliksas Bugailiškis.

2 Peliksas Bugailiškis (1883–1965), kultūros ir spaudos darbuotojas, kraštotyrininkas. Knygų leidimo kooperatinės bendrovės „Kultūra“ steigėjas, pradėjęs leisti žurnalą Kultūra, 1923–1933 m. atsakingasis jo redaktorius.

3 Kalbama apie planuojamą enciklopedinio leidinio Lietuva XI dalį („Literatūra“), kurią rengiant buvo kviečiami bendradarbiauti Matas Grigonis ir Juozas Tumas-Vaižgantas.

4 Matas Grigonis (1889–1971), rašytojas, vertėjas, gamtininkas; 1923 m. mokytojavo Panevėžio gimnazijoje, buvo direktoriaus pavaduotojas. Informacinei knygai Lietuva jis žadėjo parašyti straipsnį, kurio pradžioje apibūdintų lietuvių tautosaką, o dėstomojoje dalyje gvildentų jos atspindžius Donelaičio, Baranausko, Vienažindžio, Maironio, Krėvės ir Žemaitės kūryboje. Trumpai aptartų Vaižganto, Sruogos ir kitų „ne tautinių“ rašytojų kūrybos savitumą, paminėtų Aušros ir Kudirkos reikšmę (plačiau žr. Mato Grigonio laiškas „Kultūros“ bendrovei, 1923-07-10, Birštonas, in: LMAVB RS, f. 62, b. 8, l. 46).

5 Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933), rašytojas, literatūros istorikas, kritikas, kunigas. 1922–1929 m. dėstė Lietuvos universitete lietuvių literatūros istoriją. Buvo Vytauto Didžiojo bažnyčios rektorius. Informacinei knygai Lietuva jis buvo kviečiamas rašyti apie lietuvių tautos atgimimą ir romantizmo laikotarpį (plačiau žr. Juozo Tumo-Vaižganto laiškai Peliksui Bugailiškiui, 1923-06-14 ir 1923-10-23, Kaunas, in: LMAVB RS, f. 62, b. 8, l. 44, 45).