Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1923-06-20, iš Miuncheno – į Berlyną Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) Vilnius, Lietuva 2021

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021. Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga F53–667

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 667. Laiškas. Be pilnos datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal kalendorių (1923-06-20), turinį (iki 1923-06-25: „O Tu pasistenk su Zose atvažiuot apie 25 – būtų labai gerai“; „Trečiadienis“), Vandos Sruogienės pastabą („1923 m. vasaros semestrą / Iš Miuncheno į Berlyną“). Rašyta dvigubame 14,2 × 18,9 cm gelstelėjusio, lygaus, drobės faktūros, laiškinio popieriaus su vandenženkliu („Römerturm Leinen“) lape (1r, 1v–2r, 2v) parkeriu (mėlynu rašalu). Lenkta perpus (lankstymo į dvi dalis žymės). Aplankstyta. Dėmėta. Yra pirštų atspaudų žymių. Be voko. Mašinraščiai (nuorašai): LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 47 (Algio Samulionio), BLKMČ BS, l. 23, KC PENN, l. 24 (Vandos Sruogienės). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Be voko.

 Lietuvių 1r, 1v–2r, 2v rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (mėlynu rašalu).

Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autorinis rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis perrašas (rašymo proceso rezultatas parodomas pažymomis „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“).

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r

Pagaliau aš jau visai vienas!

Šiandie jau galiu kiek vaikščioti, nuo pat ryto tvarkiausiu po mano kambarius, krausčiau knygas, valiau dulkes, o dabar va parašiau Tėvui laišką – prisitaikindamas tavo pastabųMinimas Balio Sruogos laiškas Kazimierui Daugirdui neišliko..

Bus gerai, Vandukai!

O aš taip džiaugiuosiu del Tavo pasisekimų. Žiuūrėk, Tavo profesorio gerumas reikia būtinai išnaudoti! Gal per jo protekciją pavyks įsimatriku- liuoti! O temą – būtinai paimk. Juo ankšsčiau ją paimsi, juo ilgiau ji pas Tave gulės – juo geriau ją parašysi. Apie 1764 ir –94 metus – aš jokio su- pratimo neturiu, bet jei

1v

profesoris pritaria – būtinai paimk. (Į prašymą del priėmimo tai ir gi irgi reikia įrašyti)[.] Šiuo Ttarpu vis viena, kaip tema formu- luoti, svarbu tik paėmimo faktas. Paskui, kai turėsi rankoj me- džiagos, susitarus su profesoriu galėsi, kaip norėdama[,] ją perkeisti.

Ši proga nieku buūdu nereikėtų praleisti. O jeigu jau temaą imi, vadinas[,] esi jau nebe studenteė, o filosofijos kandidatė, kitaip sakant[,] feldščeris. Jei tau pavyktų paimti tema – tai šie metai – mums vienuų laimėjimų metai! Valio[,] Vandukai!Vanda Daugirdaitė 1921–1923 m. studijavo Berlyno universiteto Filosofijos fakultete istoriją. „Vandos Daugirdaitės studijų Berlyno universitete metais ten dirbo keletas žymių istorijos profesorių – minėjo Stähliną, Koetscherį. Jie daug dėmesio skyrė šaltinių pažinimui, jų savarankiškam interpretavimui. Studentė iš Lietuvos dirbo atsidėjusi – atliko visus istorijos seminaro darbus, išklausė privalomus kursus. Būsimoji istorikė jautėsi čia įgijusi mokslinio darbo pagrindus, išmokusi tyrimo metodologiją“ (Vladas Žukas, „Vandos Daugirdaitės-Sruogienės laiškai“, in: VUB RS, f. 141, b. 1248, p. 4). Studijas Berlyno universitete Vanda Daugirdaitė prisiminė taip: „Berlyne studijavau istoriją, […] išėjau geriausią pasauly seminarą – metodologijos – ir to nepanaudojau!“ (Vandos Sruogienės laiškas Vladui Žukui, 1980-01-01, iš Čikagos – į Vilnių, in: VUB RS, f. 141, b. 319, l. 3v). „Berlyno universitete istorijos studijos buvo grindžiamos istorijos šaltinių pažinimu bei jų kritika, specialiai buvo dėstoma istorijos tyrimo metodika, remiantis garsaus vokiečių istoriko E. Bungės „Įvadu į istorijos mokslą“. Tuo pačiu metu V. Daugirdaitė klausėsi filosofijos, psichologijos bei sociologijos kursų. Deja, rimtai įsibėgėtų studijų Berlyne nepavyko baigti, kadangi vokiečiai, po 1923 m. įvykusio Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos, lietuviams, neišklausiusiems 4 semestrų (ji buvo išklausiusi 3 semestrus), nebeleido studijuoti“ (Ingė Lukšaitė, „Vanda Daugirdaitė-Sruogienė ir jos „Lietuvos istorija““, in: Vanda Daugirdaitė-Sruogienė, Lietuvos istorija, Vilnius: Vyturys, 1990, p. 413).

O aš tau už tai rengiu vieną dovaną.

Žinai – aš suieškojau mano

2r

prietelius, su kuriais klajojau po Kaukazą„Vis minėdavo Kaukazą, matytą 1917 m., – tų kalnų didybė jam liko nepamirštama“ (Vandos Sruogienės laiškas Vladui Žukui, 1980-08-08, iš Čikagos – į Vilnių, in: VUB RS, f. 141, b. 319, l. 4r). „Visų geriausias mano gyvenimo metas – kai buvau Kaukaze. Gyvenau aukštumoj, virš debesų, kur saulė ir vėjas, ir neapčiuopiamos erdvės. Milžiniški ledynai, milžiniškos uolos, vidudienį juodas dangus ir žvaigždės matyti. Pamylėjau aukštybes ir laisvę ir dabar negaliu niekur nurimti. Noris lėkti, skristi, danginties“ (Balio Sruogos laiškas Ignui Šeiniui, iš Kauno – į Stokholmą, 1919-04, in: LCVA, f. 675, ap. 1, b. 58, l. 14 ap, 1v). . Vienas jų žada man pa- daryti mūsų kelionės fotografijas: 25 dideles ir apie šimtą stereosko- pinių. Turėsime tokį albumą, kurį ne Ttaip lengva pasidaryti. Tik aš turiu pasiuųsti poperį į Sočiį, o ten man padarys! Ar nori, VandukaiKaukazas siejo Balį Sruogą ir Vandą Daugirdaitę, nors kartu po tą kraštą jie nekeliavo: Balys Sruoga, studijuodamas Rusijoje, buvo išvykęs į Kaukazo kalnus (Balio Sruogos įspūdžiai, išgyvenimai iš Kaukazo atsiskleidžia laiškuose bičiulei Valerijai Čiurlionytei), Vanda Daugirdaitė gimusi Kaukaze, Piatigorsko mieste, jos tėvas Kazimieras Daugirdas, veterinarijos gydytojas, tarnavo Kaukaze, dukrai einant ketvirtus metus, persikėlė iš Kaukazo į Ukrainą – Podolės guberniją.?

O Tu pasistenk su ZoseSofija Laucevičiūtė (1898–2003), Vandos Daugirdaitės pusseserė, 1921–1923 m. Berlyno universitete studijavo ekonomiką, dažnai kartu su Vanda Daugirdaite ir Baliu Sruoga vykdavo į kalnų išvykas. atvažiuot apie 25 – būtų labai gerai. Iki tam laikui ir aš padirbėsiu – del s l ėšų, o paskui apie tris sąavaites taip sau po kalnus prauūšiu, ir grį- žęs iš kalnų imsiuos mokinties. Jei ankšsčiau prisirengsiu – lai- kysiu kvotimus ir ankšsčiau. Tik noriu Ttaip prisirengti, p k ad tikrai išlaikyčiau. Gal kartais ir iki Naujų Mmetų pavyks?

2v

O Ettal'yBalys Sruoga kvietė Vandą Daugirdaitę ir Sofiją Laucevičiūtę į Bavarijos kalnus Etall regione Garmisch-Partenkirchene. keletą dienų mes kartųu pagyvensim, pabūsim – pagal- vosim, pasitarsim.

Dabar ten taip gražu – ir taip gera. Gerai, Vanduk[,] – 25.[?]

Bučiuoju Tave, mano mielas Vandukėli!

Bol

Trečiadienis[.]

Tekstologiniai komentarai

50 lėšų ] cor l pro s 55 kad ] cor k pro vid p 65 Bol ] sign