Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1923-07-02, iš Miuncheno – į Berlyną Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) Vilnius, Lietuva 2021

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021. Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga F53–511

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 511. Laiškas. Be pilnos datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal kalendorių (1923-07-02), turinį („Pirmadienis“), minimą asmenį – Antaną Janulionį („Tik dabar dar Janulionis pas mane kelias dienas bus“), 1923-07-07 laišką (Janulionis tebėra apsistojęs pas Balį Sruogą: „Tuo labiau, kad vis dar Janulionis pas mane dar tebegyvena – baisiai trukdo“). Rašyta dvigubame 14,2 × 18,9 cm gelstelėjusio, lygaus, drobės faktūros, laiškinio popieriaus su vandenženkliu („Römerturm Leinen“) lape (1r, 1v–2r, 2v) parkeriu (mėlynu rašalu). Lenkta perpus (lankstymo į dvi dalis žymės). Segta (išmuštos dvi skylės). Aplankstyta. Dėmėta. Yra pirštų atspaudų žymių. Be voko. Nuorašas (Algio Samulionio rankraštis): LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 284. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Be voko.

 Lietuvių Rusų 1r, 1v–2r, 2v rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (mėlynu rašalu).

Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autorinis rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis perrašas (rašymo proceso rezultatas parodomas pažymomis „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“).

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r

Aš jau naujame bute!Naujas Balio Sruogos adresas: München, Kunigunden str. 23II. Čia Balys Sruoga gyveno iki studijų Miuncheno universitete pabaigos (iki grįžimo į Lietuvą – 1924 m. kovo mėn.). „Švabingo šiaurėje, Müncheno universiteto ir meno kvartale, netoli Anglų sodo, tylioje gatvelėje Sruoga buvo pasisamdęs kambariuką pas valdininko našlę. Ji motiniškai juo rūpinosi, savotiškai jį suprato, šiek tiek, žinoma, pasipelnydama“ (Erich Müller-Kamp, „Balys Sruoga Münchene“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 93). Spėtina, kad Balys Sruoga ankstesnę gyvenamąją vietą (München, Bogenhausen, Muhlbaur str. 1) pakeitė dėl finansinių sumetimų. Tik rašau – tai laike l n eišpasakyta is i nuobodaus seminaro (filosofijos)[.] Butas labai gražus, tiktai mokėt teks į mėnesį 200. 000 m., tiek to, bet reginys gražus, švaru, šeimininkė sutaisys skalbinius[.] – –. Tik dabar dar JanulionisAntanas Janulionis (1895–1947), veterinarijos studentas Miuncheno universitete 1921–1923 m., artimas Balio Sruogos draugas. pas p m ane kelias dienas bus. Stipendiją gavo ne doleriais, o litais, tai nei skolos negali atiduoti, j n ei važiuoti. Skolintojams blog Sko- linin g k ams bloga, bet ir skolintojams negeriau ne geriau. Tai mes[,] visi kredi- toriai[,] organizuojameės, kad skolininkus spausti, nes jeigu neatiduos, tai ir kredito- riam ne kaž kaip kažkaip išeis (aš išskoli- nau 40 doler[.]!).

1v

Vakar buvom išvažiavę į AmmerseeAmmersee – ežeras Vokietijos pietuose, Bavarijoje, netoli Miuncheno.. Tokia vėjuota diena. Ir ežero vil- nys tokios didelės. Beveik, kaip marėse – Palangoj, kai esti „мeëртвая зыбь“„Мëртвая зыбь“ rus =bangavimas be vėjo. Balys Sruoga tokį retą gamtos reiškinį anksčiau buvo pastebėjęs ir Sočyje, prie Juodosios jūros: „Marės vakar buvo pasiutusios. Vanduo putotas ir baltas, ir vilnys kokių 2 sieksnių aukštumo. Girdis labai toli, kad nerimauja marės. Bet kai arčiau prieini – tai velnias žino kas pradeda dūšioj daryties. Akmenys staugia ir cypia, krantai yra ir griūva, vanduo šniokščia ir putojas. Bet tai, sako, tik „мëртвая зыбь“, tai yra kur tai toli vėtra dūksta, o in mus atplaukė bangos jos. Kai vėtra – tai esą daugiau pasiutimo“ (Balio Sruogos laiškas Valerijai Čiurlionytei, iš Sočio – į Iskorostį, 1917-05-31, in: LLTI BR, f. 53, b. 176, l. 1r).. Išvažiavom laiveliu. GarmusPranas Garmus (1888–1968), kunigas, gilinęs žinias Miuncheno universitete. pakėlė gvoltą, išsigandęs, jį išmetėm ant kranto, o patys gerokai pasinarstėm po bangas. Dangus apsiniaukęs, toli kalnuose žaibuoja, o vilnys laivelį mėto – taip aukštai! O išlipę ant kranto sulipėm su Garmu (kunig.) į vieną didelį platų medį ir lošėm šac m h matais. O rytoj vakar esu užkviestas į vieną mažutį privatinį vokiečių dailininkų vakarėlį, ar vaka- riuką, aš jau nežinau. Turbuūt reikės nueit – žmonių pažiūrėt.

2r

Šiandie gavau tavo atviruteęVanda Daugirdaitė atvirlaiškyje, Baliui Sruogai išsiųstame prieš pat jam išsikeliant į naują butą, aprašė savijautą po per Sekmines įvykusios išvykos į Tiuringiją (Saalfeld): „Tu jau keliesi į naują butą? // Turbūt aš esu laimingiausias pasauly žmogus! Baliuk! Kokia ši vasara del manęs laiminga! Kalnai, pievos – Tu toks mano, toks geras – iš tėvo toks netikėtai geras laiškas, maniau, kad tai jau galas džiaugsmo. O vakar dar iš tavęs toks mielas laiškas, o šiandie dar „Lietuva“ skelbia, kad mano straipsnis atspausdintas! Baliuk, aš tave noriu stipriai pabučiuoti – Baliuk, tu mane priglausk ir pabučiuok! Aš tokia jaučiuosi laiminga. Tu mano! – Atstovybei reikalą atlikau, litus įteikiau Anisui, kurs Urbšį pavaduoja ir kurs man matant pridėjo pinigus prie bylos. Apie Lerberghą dar daugiau nesužinojau. Vakar iki 1 val. naktį sėdėjo pas mane Viktoras [Gailius]. Keisti mūsų santykiai, bet jo neramumas jau nedrumsčia mano laimės. Atvirutę palik, neišmesk. Dar bučiuoju. Vanda“ (Vandos Daugirdaitės atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1923-06-29, in: LLTI BR, f. 53, b. 859, ap. 1, l. 1v). – ir mintys kaž kaip kažkaip pinas. Negaliu susitvarkyti, susikaupti.

Turbuūt iki atostogų jau mo- kinties negalėsiu – po galvas sukas Saalfeldas, kalnai, miškai, ežerai, pašėlusi laisvė ir pilnybė! Mano profesorius šit dabar pasakoja kažkokias mandrybes apie teisę ir teisybę, o aš visa duūšia visai kitam pasauly gyvenu. Pievos, laukai, kalnai, ežerai..[…]

Taip ir išeis, kad iš filosofijos seminaro darbą nusuksiu!

O tave bučiuoju[,] Vanduk[,] labai labai –

Bol

Pirmadienis[.]

2v
Tekstologiniai komentarai

2 neišpasakytai ] cor n pro l, cor fl -ai pro -ais, cor i pro is 4 Butas ] def B 8 mane ] cor m pro p 11 nei ] cor n pro j 12 važiuoti. ] p ras Skolintojams blog 13 [Sko]lininkams ] cor k pro g 14 ne geriau ] def ne 20 buvo[m] ] vid ex err om m 24 „мëртвая зыбь“ ] rus =bangavimas be vėjo 33 šachmatais ] cor [c]h pro m, def fl -ais, def is 57 Bol ] sign