Tai kad man ir nesiseka. Vakar tik atvažiavau namo, vakar jau ir suspėjau peršalti: šiandie vargiai gyvas valkiojuos, rytoj gal visai teks atsigulti. Jei nieko kito nebus, tai bus bent tai[,] kas prieš Velykas buvo.

Šiandie dar važiuoju į miesčiuką Tau bent porą žodžių inmesiu[,] o gal ir vaistų kur kokių gausiu.

Šita istorija man sugadino visą ūpą. Jau taip atostogų teturėjau tik dvi savaiti, dabar gi vėl kvailiausias daiktas. Baisiai bjauru.

O tave šiąnakt aš sapnavau baisiai liūdną. Sėdėjai išbalusi tokia, išbalus, veidas lygus, liūdnas be galo, o paakyse buvo po vieną raudoną kryžiuką [–] žvaigždikę. Tokios liūdnos aš dar nebuvau tavęs matęs!

Šiandie norėjau tau daug-daug parašyti, bet tai padaryti aš negaliu dabar.

Nepyk tu ant manęs, bet kuo gi aš kaltas!

Man ir taip dūšioj negerai.

Taip[,] matyt, jau toks visas mano gyvenimas!

Na, vis viena.

Nepyk tu ant manęs ir neapleisk manęs!

Ne, aš daugiau nebeverksiu.

O tu atleisk man –

______

10/VIII