Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1921-05-13, iš Kauno – į Būgius Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) Vilnius, Lietuva 2020

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020. Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga F53–651

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 651. Laiškas. Rašyta keturiuose 14,6 × 21,4 cm gelstelėjusio, lygaus, iš bloknoto išplėšto popieriaus lapeliuose raudonais krašteliais (1r, 2r, 3r, 4r) parkeriu (mėlynu rašalu). Numeruota Balio Sruogos ranka. Be voko. Lenkta perpus (lankstymo į keturias dalis žymės). Dėmėta (rudos dėmės). Mašinraščiai (nuorašai): LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 80–84 (Algio Samulionio), BLKMČ BS, KC PENN, l. 2–4 (Vandos Sruogienės). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Be voko.

 Lietuvių 1r, 2r, 3r, 4r rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (mėlynu rašalu).

Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“).

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinio rašymo sluoksnis be rašymo proceso pažymų (autorinių braukymų, pakeitimų, pridėjimų).

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r

1

Kaip aš laukiu iš Tavęs laišk ą o o! Kas dieną paštui ateinant taip ir virpa širdis – ar bus, ar bus! Ir nieko. Taip norėčiau, kad Tu man parašytum!

Aš vis dar negaliu apsiprasti, kad Tu būtum išvažiavusi, kad Tavęs čia jau nebūtų. Rodos[,] ateisi Tu, rodos[,] atlankysi, rodos[,] pri- glausi prie krūtinės isšsiverkti – iki gelmių. Kaž kaip Kažkaip[,] rodos, dabar mano gyvenimas – tai sapnas tiktai, pabūusiu, rodos, ir būsiu vėlei tavo – akyse, sieloj, gelmėj. Keista, aš nesuprantu, kaip tai atsitiko, kad Tavęs nebėra. Aš nenoriu tikėti, aš netikiu.

Kartais ilgas valandas esu vienas. Taip, slankau, kaip šešėlis, kardenuosiu, duūmoju. Ir dabar man taip aiškiai, taip ryškiai stovi akyse Tavo paveikslas. Man rodos, kad aš niekuomet Tavęs nejaučiau taip artima, taip skaisčia, taip mylima, kaip dabar. Užmerkiu akis ir noriu įsivaizduot tavo veidą, kaip gula linijos, koki u os varsos spindi. N A š veido negaliu įsivaizdinti – kažkaip aš jaučiu tiktai, kad Tu esi, kad Tu alsuojai, kad Tavo jaunos mintys auga ir v k lesti, kad Tu myli. Š I r štai vėlei aš nesu- prantu – juk Tau būnant čionai aš taip re- tai tesakydavau – myliu – bet dabar, aš klau- saus[,] kaip tas žodis skamba, kaip jis parašytas atrodo, kaip raidės viena paskui kitaą gula – ir man taip gera apie tą žodį galvoti[.] M Aš manau[,] kad mano širdy kito žodžio dabar ir būti nėra, aš k m anau, kad mano g k raujas vyniodamasis tuo tiktai žodžiu tegy- vas, ir kad širdy mano – to žodžio milijonų milijonai, ir aš ma ži nau, kad tai yra vienas vienužis žodis, – ir toks geras.

1v
2r

2

Ir vėl keista, ir vėl aš nieko nesuprantu: man taip gera galvoti apie Tave. Aš net manyčiau, kad aš galvodamas apie tave laimin- gas esu, o j eigu ne ašaros, kartais ištriykštančios. Bet Tu nemanyk, kad aš verkiu – aš tik taip sau jas nusišluostau. Ir man rodos, kad jos turėtų būti labai gražios – juk aš Tau gal duū - v m odamas jas nusišluostau. Bet žinai ką, aš manau, aš buūčiau dar laimingesnis – kad aš galėčiau paverkti – juk visa tatai tau būtų. Bet man Ttaip, kažkodel šiandie nesiver- kia: aš tik tai tiktai sėdžiu susitraukęs, kaip zuikelis, ir man taip norėtuųs, kad tu imtum ir paglostytum mano galvą. Bet aš taip iš ti ne rašysiu, nes aš išti iš ti- krųjų pravirksiu, o tuomet ir tas paveikslas, kaip aš jį jaučiu dabar[,] nebus toks švelnas, nebus toks grakštus, nebus toks geras‑geras.

Kodel aš seniau nežinojau, kad Tu man tiek esi brangi? Kodel aš seniau nejutau, aš kad visa siela nuėjau į Tave – į ir kažkur aš dingau. Ir, rodos, kad manęs visai ir būti nėra, kad tėra tik tavo toks švelnus, toks geras paveikslas, ir šaleia tik m d vi mažytės ašarėlės. Juk tu tokia gera, tokia gera esi. N T u nebijok, aš neverksiu, aš Ttik taip sau, trupučiuką, kad Tave dar labiau, mylėčiau. Juk Tu nori, kad aš Tave mylėčiau. Aš norėčiau Ttaip susiguūžti po tavo kojuų, kaip našlaitėlis mažučiukas po sparnu ir taip gluūdėti. Bet kodel aš negaliu įsivaizduoti, kaip Tavo veido linijos gula? Jaučiu[,] kad Tu alsuojai, kad Tu gyveni – bet juk ateis laikas, kad Tu ateisi ir priglausi mano galvą, ir paglostysi mano veidą – juk tiesa – kad aš pasauly nevienas ne vienas? Bet aš neno- rėčiau tau tai rašyti – aš taip noriu susiguūžęs patylėti. Aš manau, kad abelnai mano amžy nebuvo tokio laiko, kad aš tavęs nebuūčiau mylėjęs. Juk aš nebuūčiau galėjęs gyvas būti – bet juk aš gyvas buvau – reiškia[,] kažkur Tavo sieloj nuklydęs buvau… – – – –

2v
3r

3

Šiandie penktadienis. Lygiai savaitė kaip Tu išvažiavai. Ką aš pergyvenau? Pagaliau nežinau. Stengiaus visą laiką kurs nors įlįsti. Tai pas JuliųJulius Abraitis (1890–1987), gydytojas, spaudos darbuotojas, „buvęs Jadvygos Čiurlionytės vyras, su kuriuo susidraugavo, kai Balys buvo neperskiriamas su Vale[rija] Čiurlionyte Maskvoje 1916–1918 m.“ (Vandos Sruogienės pastaba, in: BLKMČ BS, KC PENN, l. 2). 1921–1922 m. Sveikatos departamento medicinos skyriaus viršininkas, departamento vicedirektorius. valkiojaus šachmatais lošti, tai į koncertųus[,] kurių jau šiuo metu buvo triys, tai į posėdžius, kurių buvo daugybė, tai su L l atvių artistais vazojaus, tai šaukiau Kauno laikrašti- ninkus organizuoti sąjungaą sąryšy su atva- žiavimu Llatvių ir estų laikraštininkų (apie 20 štukų)Kalbama apie pasirengimo darbus, artėjant pirmajai Pabaltijo žurnalistų konferencijai Kaune (1921-05-30)., Ttai važinėjau žiūrėti, kaip mašinomis žemę aria, tai orlaiviais padangėj lakiojau (3 kartus)Balys Sruoga buvo įstojęs į ką tik įsikūrusią aviacijos mokyklą, kurioje kartu dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą („Veikla Vilniuje ir Kaune 1919–1921 m.“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 62). „Gerai neatsimenu, kaip ir kada Balys turėjo reikalų su aviacijos mokykla. Atsimenu, kad 1920 m. pavasarį prisitaikydamas prie pažįstamų lakūnų, skraidydavo lėktuvais. Labai to norėjo! O kad 1919 m. jis buvo į tą mokyklą įstojęs, man Chicagoje pasakojo vienas iš buvusių lakūnų – Piaseckis, jau miręs. Ar tikrai buvo pradėjęs joje mokytis ir dėstyti lietuvių literatūrą – niekur negalėjau patikrinti. Vis tai žalios jaunystės troškimai!“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-10-10, [pasirašytas mašinraštis], l. 3r, in: LLTI TS).[,] tai visokius raštpalaikius rašiau. Per tą laiką mes susigiminiavom su Vaclovu BiržiškaVaclovas Biržiška (1884–1956), bibliografas, teisininkas, publicistas. 1920–1925 m. dėstė Aukštuosiuose karininkų kursuose ir Karo mokykloje Kaune. Nuo 1921 m. Kaune buvo Valstybės centrinio knygyno vedėjo pavaduotojas, Valstybės archeologijos komisijos narys., jis pasipasakojo apie savo praeitį – matai[,] mudu dviesa vienaą vakarą Vytauteo kalne praleidėme. Paskui aš jį įkinkiau organi- zuoti latvių laikraštininkų sutikimą, paskui susitarėm, kad jis man straipsnių rašytų. Dabar[,] rodos, atvažiavo jo žmonaBronislava Šėmytė-Biržiškienė (1879–1955), visuomenės veikėja. 1915–1922 m. dėstė Vilniaus lietuvių mokytojų kursuose ir lietuvių gimnazijoje. 1921–1922 m. Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto vicepirmininkė, kurį laiką globojo Žiburėlio prieglaudą., tai šiandie nebesimatėm.

Kaip ten pas Tave mnanmie.[?]„Mano tėvas grįžo į Lietuvą 1920 m., vargo pats vienas ūkininkaudamas. Tad norėdama jam padėti nors darbymečiu, atsisakiau iš tarnybos „Lietuvos“ redakcijoje, kur buvau Balio sekretorė“ (Vandos Sruogienės pastaba, in: BLKMČ BS, KC PENN, l. 4r). Kiek kartų į sąavai- tę aš galėčiau Tau laišką isšsiuųsti.[?] Aš norė- čiau daugiau negu vieną kartą. Jei reikalinga, galėčiau kartais ir žinių parašy s t i – TeėvuiKazimieras Daugirdas (1865–1946), veterinarijos gydytojas, miškininkas, ūkininkas. Kaip liudijo Vanda Sruogienė, „[k]iek Balys prirašė anonimiškų straipsnių tėvui prašant – į „Ūkininko patarėją“ ir į kitus laikraščius miškininkystės, žemės ūkio reikalus iškeliant – šiandie to niekas nepatikrins“ (žr. Vanda Sruogienė, „Iš mūsų bendro gyvenimo“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, p. 108)., jei reikia. Jei gu Jeigu bus patogu – atiduok jam labų dienų, jeigu ne – Ttai nieko nesakyk. Žinai, juokinga išeėjo su AdomuAdomas Daugirdas (1894–1979), jūrininkas, karininkas. „Adomas Daugirdas, mano pusbrolis, buvo tada autobataliono vadas, labai susirūpinęs mano draugyste su Baliu, bijojo, kad aš norėsiu už jo tekėti – tai būtų buvęs mezaliansas… Vėliau su įvykusiu faktu susitaikė, bet į Balį visad kiek iš aukšto žiūrėjo. Artimų santykių nepalaikėm, tik likimas mus suvedė tremtyje, ir jis su žmona mudviem su dukra daug padėjo“ (Vandos Sruogienės pastaba, in: BLKMČ BS, KC PENN, l. 3).. Mane ir jį su žmonąaTeklė Hulevičiūtė-Daugirdienė (1890–1979), akių gydytoja. pakvietė lakiot or- laiviais ir taip išėjo, kad aš Tturėjau užeit pas juos ir kartu važiuot automobiliu. Bet aš bijodamas[,] kad jie daug apie save nepradėtų manyti, nuėjau aerodromamn pėsčia i s s ir priverčiau vieną tipą paskambinti Adomui telefonu, kad aš labai atsipra- šau negalėjęs užeiti ir tt t[.] t. Atvažiavus Adomui, jis, aš ir vienas du karinink as u sulipėm lakioti, antroj eilėj turėjo lakioti Adomas su žmona. Jo žmona, paprašė, kad vienas mūsų pasiliktų, kadangi ji su Adomu nenorinti lakioti. Išėjo, kad aš turėjau pasilikti ir paskui su Adomo žmona lakioti kartu. Ji[,] matyt[,] nori arčiau su manim pasipažinti ir nori man pataikauti – aš, žinoma, labai rimtas

3v
4r

4

buvau ir laikiau fasoną. Kad nereikėtų važiuoti jų automobiliu atgal[,] aš vėl pabėgau.

Pas ė i ėmiau ŠimkuiStasys Šimkus (1887–1943), kompozitorius. 1921–1922 m. studijavo kompoziciją Leipcigo ir Berlyno konservatorijose. rašyti libretto vienai operaiBS buvo apsiėmęs sukurti kompozitoriui Stasiui Šimkui operos Pagirėnai (Kaimas prie dvaro) libretą pagal rašytojo Jono Žiliaus-Jonilos humoristinę poemą Vestuvės. ir dar vieną darbą, apie kurį laiške rašyti nepatogu. Tai darbo turiu tiek ir tiek. Ir gerai Tturbūt – susitvarkysiu – ir Tu manęs nebebarsi, ar aš Tau geresnis buūsiu.

Bet Tu juk man parašysi. Nors trupučiuką, kaip Tau reikalai eina, kuo Tau d g alėčiau padėti.

Seimo plenume mūsų sąmata pirmu skaity- mu jau praėjo, aš manau, greit Tau bus galima 400 markių iš redakcijos išsiuųsti. Tavo vietoj nieko neturiu. KiršaFaustas Kirša (1891–1964), poetas. 1919–1922 m. laikraščio Lietuva bendradarbis, literatūrinio priedo Sekmoji diena redaktorius. jau visai nebedirba, dirba PajaujisJuozas Pajaujis (1894–1973?), publicistas. 1920–1923 m. (su pertrauka) Berlyno universitete studijavo teisės ir valstybės mokslus.. O Tavo vietoj negaliu nieko gauti. O gal Tu sugrįši? Tai būtų gerai?[.] Jei kaip – grįžk. Visi čia tavęs labai‑labai ga l i lis.

Kartą man Kirša išsipasakaojo visas istorijas savo – vaje, vaje, koks jis nelaimingas.

Į redakcijaą kasdien užeina TadasTadas Petkevičius (1893–1964), teisininkas, diplomatas. 1918–1921 m. dirbo Ministrų kabineto reikalų vedėju. „Tadas Petkevičius buvo mano tėvo pusbrolis, bendradarbiavo su Baliu Maskvoje, „Santaros“ laikrašty, ir man atvažiavus į Maskvą studijuoti Komercijos institute, įvedė mane į lietuvių studentų draugystę, informavo apie lietuviškus reikalus, nes aš, augusi Ukrainoje, net lietuviškai nemokėjau. Aš jį vadindavau savo dvasios tėvu. Į mano draugystę su Baliu jis žiūrėjo su susirūpinimu, laikęs Balį nerimtu, nepastoviu, įspėdavęs mane nesusiartinti su juo per daug. 1920–1921 m. aš gyvenau pas jį, kai jis vedė Juliją Jablonskytę. Kai mano tėvas 1920 m. grįžo iš Ukrainos į Lietuvą ir buvo labai nepatenkintas jaunos valstybės reformomis (žemės reforma jį skaudžiai palietė, bet jis su ja susitaikė ir labai sėkmingai ūkininkavo), jis taip pat labai susirūpino mano artimumu su Baliu, mane įtarė vedant nemoralų gyvenimą ir buvo man labai rūstus ir kietas. Tadas tada stojo manęs prieš jį ginti. Jų seniau artimi santykiai pairo. Taip pat ir Tado santykiai su Baliu atšalo – Tadas nepakęsdavo kitokios nuomonės, buvo despotiškas ir netolerantiškas. Ir mano santykiai su juo nebuvo tokie artimi kaip pradžioje“ (Vandos Sruogienės pastaba, in: BLKMČ BS, KC PENN, l. 4)..

Irš Briuselio derybųKalbama apie 1921 m. balandžio mėnesio pabaigoje Briuselyje prasidėjusias derybas dėl pašlijusių Lietuvos ir Lenkijos santykių (Hymanso projektą). 1921-05-20 pateiktas pirmasis projekto variantas numatė Lietuvos ir Lenkijos federaciją ir Lietuvos prijungimą Lenkijai. Lietuvos vyriausybė ir delegacija buvo verčiamos siūlomą projektą priimti kaip derybų pagrindą. vargu kas bau išeis. Prie g k aro neprieis, bet nemalonumų gali dar būti.

Bet Tu man parašysi – aš baisiai, baisiai laukiu. Taip žinai – vienas, vienas, užmirštas. Ir fiziškai trupučiuką netaip ne taip jaučiuos, kaip reikėtų, bet tai niekis.

O man rodos, kad Tu esi be galo gera. Tik aš bijau, kad Tau namie nebuūtų sunku. Jei aš galėčiau būti ramus, kad pas Tave namie visa „gerai“ – tai aš gal ir visai neverkčiau. Bet k as aą s a š niekus – juk aš „suaugęs vyras“ – ar ne tiesa? Aš taip norėčiau Tavo plaukus pabučiuoti ir užsidengti jais akis.

Pas mane kambary daug‑daug alyvų – aš manau, kad ir Tu su jomis žydi.

Ar galima Tau daugiau rašyti negu vieną kartą į savaitę? O Tu man rašyk –

Buūk palaiminta, gerutėe mano.

Tav Bol – 13/V 21
4v
Tekstologiniai komentarai

1 1 ] add num in d ang s l Kaip aš laukiu iš Tavęs laiško! Kas dieną paštui 2 laiško ] cor pro laišką, cor fl -o pro -ą 21 kokios ] cor pro kokiu, cor fl -os pro -u 22 Aš ] cor pro N, cor A pro N 24 alsuoji ] cor pro alsuoja, vid ex err fl -a pro -i 25 klesti ] cor pro v, cor k pro v; Ir ] cor pro vid Š, cor I pro vid Š 31 Aš ] cor pro M 32 manau ] cor pro k, cor m pro k 33 kraujas ] cor pro graujas, cor k pro g 35 žinau ] cor pro manau, cor ži pro ma 41 jeigu ] cor pro o, cor j pro a 44–45 dūmodamas ] cor pro galvodamas, cor dū pro gal, cor pri m pro v 51 nerašysiu ] cor pro iš ti, cor ne pro iš ti 56 kad ] cor pro aš 57 ir ] cor pro į 60 dvi ] cor d pro m 61 Tu ] cor T pro N 67 alsuoji ] vid ex err fl -a pro -a 75 buvau ] vid ex err fl -a pro -au, om u 80 kur ] vid ex err kurs 81 šachmatais ] a c šahmatais, p c šachmatais, ins c 82 koncertus ] vid ex err fl -ų pro -us 83 latvių ] cor pro Latvių, cor l pro cap 93 Vytauto ] vid ex err Vytaute, vid ex err fl -e pro -o 99 namie ] vid ex err manie, vid ex err m pro n, vid ex err n pro m 102 parašyti ] cor pro parašysi, cor t pro s 109 aerodroman ] vid ex err aerodromam, vid ex err sec m pro n; pėsčias ] cor pro pėsčiais, a c fl -ais, p c fl -as, cor sec s pro i, p ras s 112 aš ] a ras jis et interp ,; ir ] p ras vienas et s l ins du; karininku ] cor pro karininkas, cor fl -u pro -as 122 Pasiėmiau ] cor pro pasėėmiau, cor i pro ė; lot libretto =libretas 128 galėčiau ] cor pro d, cor g pro d 134 gerai ] p vid ex err interp ? pro interp . 135 gailis ] cor pro gal, cor i pro l 136 išsipasakojo ] vid ex err aojo pro ojo 139 Iš ] vid ex err Ir, vid ex err r pro š 140 karo ] cor pro garo, cor pro g, cor k pro g 149 ko ] cor pro kas, cor fl -o pro -as; aš ] cor pro vid s, cor a pro vid s