Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, po 1921-09-10, iš Kauno – į Būgius Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) Vilnius, Lietuva 2020

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020. Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. Nurodyti autorių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga F53–657

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 657. Laiškas. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal turinį (po 1921 m. atostogų, rugsėjo mėn.), Vandos Sruogienės pastabą („1921. rugsėjo m. / Iš Kauno į Bugius“). Rašyta aštuoniuose 8,8 × 14,4 cm gelstelėjusio, lygaus, plėšyto popieriaus lapeliuose (1r, 2r, 3r, 4r, 5r, 6r, 7r, 8r) viršuje rausvais plonais krašteliais parkeriu (tamsiai mėlynu rašalu). Viršuje, dešinėje pusėje, numeruota Balio Sruogos ranka. Dėmėta (rudos, juodos dėmelės). Be voko. Mašinraščiai (nuorašai): LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 103–106 (Algio Samulionio), BLKMČ BS, KC PENN, l. 10, 24–25 (Vandos Sruogienės). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

 Balys Sruoga Kaunas po 1921-09-10 Vanda Daugirdaitė Viekšniai, Būgiai po 1921-09-10

Laiške Vandai Daugirdaitei, išsiųstatame po 1921-09-10_1 (f. 53, b. 657), Balys Sruoga rašė, kad jau trys savaitės, kaip nesulaukia jos laiškų. Laiške, išsiųstame po 1921-09-10_2 (f. 53, b. 463), Balys Sruoga rašė, kad sulaukė Vandos Daugirdaitės skambučio ir laiško.

Lietuvių 1r, 2r, 3r, 4r, 5r, 6r, 7r, 8r rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (tamsiai mėlynu rašalu).

Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“).

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias sluoksnis be rašymo proceso pažymų (autorinių braukymų, pakeitimų, pridėjimų).

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r

1

Jau tr i y s sąavaitės – kaip nuo tavęs n uo ė žodelio. Tr i y s sąavaitės! Kas dieną virpančia širdžia laukiu pašto. Tuščia – nėe man, ne man… Gal veėlei, kaip Palangoj, gausiu iš karto iš tavęs k okį eli us laiškus, bet šiandie nėra, bet šiandie aš Ttoks vienas, apleistas…

Šiandie mano urvas toks apleistas, toks baisus, o aš jame vienas – karalius ir beprotis.

Gluūdžiu apsikniaubęs ir aša- rodamas[,] be galo, be pradžios artoju – numylėta – numylėta!

Ką aš padarysiu, kad man taip baisiai ilgu! Kaž kurKažkur užu sienos girdis kaž kokiakažkokia liūdna, baisi, vargana daina, už lango rudens saulės s p askutiniai spinduliai geltonose medžių viršuūnėse išsiskiedžia – o aš toks vienas, ir niekas, niekas neatlankys manęs!

Gluūdžiu apsikniaubęs, ir be galo, be krašto kartoju tą patį [–] Nnumylėta, numylėta!

Ir ką aš padarysiu, kad man taip pašėlusiai ilgu Tavęs!

1v
2r

2

Suskai dž č iau mano valandas, suskaičiau mano mintis, atlan- kiau miel šven tavietes, kur mes kartu gyvenom, ir dabar aš toks vienas, ir širdy kaž kokiakažkokia neže- miška jėga klykia ir gelia – Nnumylėta, – numylėta!

Ir niekas daugiau nebeatlankys manęs!

Suskaičiau, kaip mintys sopė- damos skrenda, suskaičiau[,] kaip širdis vis giliau ir giliau į neišbrendamą skausmą pasineria, ir kaip ilgėjimos varpas kaž kurkažkur beprotiškaą giesmeę gieda, ir kaip žiedas[,] pakąastas rudens šalnos[,] miršta iš leėto – kaip minutės skamba skrįisdamos, ir vėl susikaupiu apsikniaubęs, ir jau žodžiuų nebetariu, tik kaž kaipkažkaip išbalu- sios lūpos virpa be prasmės, o kruūtinėj kaž kaskažkas skaudžia ir skambina – numylėta – numylėta.

Tebūtų daugiau visas mano gyvenimas vien tyrai ir monai, by tik aš dar kartą ga-

2v
3r

3

g l ėčiau garsiai visam pasau- liui suklikti – numylėta – numylėta!

Tebūsiu šventvagis, tebūsiu mirties regėjimo šešeėlis, tebūsiu viena ištremties aimana – by tik dar kartaą visam pasauliui š s ušukti – numylėta, numylėta!

Ir jeigu aš sa m ano širdy vienaą tą žodį tekartoju, tai mano širdis karštesnės maldos nie- kuuomet nėra žinojusi. Ir jeigu ši malda mano į tyrų vėtros aimaną panaši, tai niekuomet aš nesu taip troškęs išklausytas būti.

Numylėta – numylėta!

Tebūnie palaimintas per amžius amžinuosius tas šven- tas žodis, ir ta malda, kurioj jis gimė! Tuūkstančius Ttuūkstan- čius kartų tebūna palaiminta toji, kuri tą maldą sukuūrė, kuri duūšią užbūrė, kuri yra karaliūnaičių karaliūnaitė ir pon sva jonių žvaigždė, kuri taą šventą vardą nešioja[,] – Nnumylėta – numylėta!

– – – – – – – – – –

3v
4r

4

Iš kur man žinoti[,] ar esi jau gavusi mano vieną mano laiškus, tik nuo Tavęs aš nieko dar nesu Tturėjęs. Tik dar skau- džiau, Tadas„Tadas Petkevičius. Šitas laiškas rašytas iš Kauno į Bugius Baliui grįžus iš atostogų Palangoje. Tuo laiku ruošėmės važiuot į Vokietiją studijuoti. Man Bugiuose buvo labai sunku – sąžinė griaužė tėvą vieną apleisti, o, iš kitos pusės, troškau ištrūkti, nes begaliniai slėgė jo sunki nuotaika. Atrodo, kad todėl Tadas davė telegramą kviesdamas atvažiuoti į Kauną, nes žinojo mano konflikto su tėvu priežastį“ (Vandos Sruogienės pastaba, in: BLKMČ, KC PENN, l. 25). sak ęs o Tau pasiun- tęs telegramą kviesdamas atvažiuoti, o Tu ir jam nieko neatsakiusi. Gal iš- tikrųjų kas negero atsitiko, gal tu sergi, gal taip kas yra. Aš nežinau, kas ir bemanyti! Todel darosi dar labiau liūdna. Rodos[,] ne šiandie, tai rytoj, o aš iš Tavęs būtinai gausiu nors keletą žodžių, bet eina diena po dienos, o vis nėra ir nėra. Ir ypač dabar man tai be galo sunku pakelti. Jei prieš atostogas dar aš sueidavau su kuo nors, dar kur užsimirš- davau, tai dabar aš nieko panašaus neturiu. Arba sėdžiu vienas užsidaręs, arba valkiojuos nuleidęs galvą, paskendęs mintyse, lankyda- mas šventavietes, kur mes kartu gyvenome – ir daros dar labiau ilgu, dar labiau skaudu! Dabar aš kažkaip

4v
5r

5

prie žmonių nebepritinku, nebemoku aš su jais kalbėti, nebeturiu[,] kas jiems pasakyti. Einu – praeinu pro šalį, pro šalį. Kas kam darbuo, kad aš Ttoks vienas, kasd aš Ttoks liūdnas vie- numoje mano! Ir juo aš daugiau apie Tave galvoju, juo patvariau tavo paveikslas tvylo mano akyse, juo gyviau pasiilgstu tavo žodžio, ma ta vo minties, Tavo rankos! Ir, rodos, jeigu aš gaučiau iš Tavęs laišką, tai jausčiau[,] kąad Tu pati ateini int mane ir priglaudi, ir palaimini. Ir dabar aš žinau, kas Tu man esi, ir kaip Tu visą pasaulį savyje del manęs sukaupi! Dabar čia aplinkui man visa taip svetima ir tolima, ir siela taip alksta kito, kitokio gyvenimos. Kad aplinkui nebūtų Ttaip tuščia, ir kad siela be gai l v alinio ilgeėji- mos rastų kokį gyvenimo turinį. Ir kad aš pasauliui nebuūčiau toks svetimas, kad gyvais siūlais buūčiau su juo surištas. Pagaliau, aš nežinau[,]

5v
6r

6

ar tikrai no ir to noriu. Tik man pašėlusiai ilgu, ir galas žino[,] ko aš prigalvoju. Ir ką aš daugiau darysiu! Ir kaip aš daugiau būsiu. Jau toks būdas žmogaus ar kas, bet jeigu aš šiandie buūčiau nuo Tavęs avęs gerą laišką – gal aš buū- čiau buvęs laimingiausias žmogus pasaulisyje, gal aš buū- čiau eėjęs ir žemę pabučiavęs, gal aš buūčiau klykęs po miškus ir laukus, kad aš laimingas, kad Tu myli mane. Tu nebark maneęs, kad aš toks liūdnas ir Ttaip kalbu – Tu tik žinok, kad aš baisiai baisiai pasiilgau – ir tuomet visa suprasi, ir visa man atleisi. Ir tuomet ir tu regėsi tuos šviesius bokštus, kuriuos aš statau, kad mums būtų šviesau ir giedra gyventi. Tuos šviesius bokštus, į in kuriuos mes kartu pasikelsim, kad dainuoti pasaulį, kad dai- nuoti dangų ir pasiimti iš jo tai, kas tik mums dviem priklausyti tegali!

– – – – – – – –

6v
7r

7

Del mano kelionės„Kaip „Lietuvos“ bendradarbis, B. Sruoga 1920 m. pavasarį per Lietuvių meno kūrėjų draugiją išsirūpino vienkartinę 6000 auksinų (arba 252,25 dolerio) pašalpą, tačiau būsimomis studijomis rimčiau ir konkrečiau pradėjo rūpintis, atrodo, tik 1921 m. vasarą. Tų metų rugpjūčio mėn. Vokietijos valstybės atstovui Lietuvoje jis [Balys Sruoga] padavė prašymą su visais dokumentais, kad leistų jam stoti į Miuncheno universitetą ir ten „toliau specializuotis literatūros ir meno istorijos moksle“ (plačiau žr. in: Algis Samulionis, Balys Sruoga: Monografija, Vilnius: Vaga, Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 1986, p. 115). , pasiliuosa- vimo iš karuomenės„Kadangi B. Sruoga buvo mobilizuotas Lietuvos kariuomenėn, bet nuo reguliarios tarnybos atleistas ir paskirtas dirbti spaudos darbą, tai, prieš išvykdamas studijų į Vokietiją, turėjo išsirūpinti tam specialų leidimą“ (Vanda Sruogienė, „Paaiškinimai ir priedai“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 410). Balys Sruoga naujokų rezerve laikytas jau nuo 1918-01-01 (plačiau žr. „Balio Sruogos dokumentai“, in: LLTI BR, f. 53, b. 1331, l. 3). Balys Sruoga nuo Inteligentų mobilizacijos (1919-05-26) buvo atleistas iki 1922-10-01 (žr. „Liudijimas“, Nr. 5485, Kaunas: Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos skyrius, 1921-10-17, in: Ibid., 1r). aš dar nieko nedariau – vis laukiau iš l t avęs gando. Ir vokiečių jo- kio atsakymo dar niekas neturi. Sako[,] būk šiomis dienomis atsakymas Tturįs būti. Ir aš nežinau, kaip man pavyks iš karuomenės pasi- liuosuoti. Bolševikai su Llenkais vieni kitius erzina ir giriasi kariausiaąLenkijos–Sovietų Rusijos karas, vykęs 1919–1921 m. 1921-03-18 pasirašyta taikos sutartis (plačiau žr. Stasys Lukšys, „Lenkijos–Sovietų Rusijos karas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XI, vyriausiasis redaktorius Antanas Račis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, p. 791). . Bet tikro – tai nieko nėra. Vis tiktai sunku manyti, kad kas nor atsitiktų[,] pavyzdžiui[,] ankšsčiau pavasario. Iki pa s v asario – dar daug laiko. Pavasarį gali kartais lenkai su bolševikais pradėt kariaut, bet žiemaą – vargu. Jeigu Ttai atsitiktų[,] žinoma[,] ir mums tektuų labai atsargiai lai- kytis. Muūsiškiai pamažėli prie visko rengia is s , todel ir iš karuomenės labai nenori liuosuoti. Yra gandų apie mobilizaciją inteleigentų (jau- nesnių ( 1892–1893 ir tt t[.] t[.] m.)1920-10-20 „[v]adovaujantis Steigiamojo Seimo priimtu Šaukimo ir mobilizacijos įstatymu buvo vykdoma vyrų, gimusių 1892, 1893 ir 1901 m. ir baigusių ne mažiau kaip 4 gimnazijos klases, mobilizacija. Karo prievolę turėjo atlikti visi, kurie buvo atleisti nuo Inteligentų mobilizacijos“ (plačiau žr. Paulius Pacevičius, „Lietuvos kariuomenės dezertyrai Nepriklausomybės kovų ir valstybingumo laikotarpiu 1918–1923 m.“, in: Karo archyvas, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2014, t. XXIX, p. 93–94).[.] Bet tikro kol kas nieko n o ė ra. Rytoj su prašymu eisiu pas ŠimkųJonas Šimkus (1873–1944), 1921-04–1922-02 krašto apsaugos ministras., nes rytoj tikrai iš tavęs gausiu laišką.

7v
8r

8

Dabar vakaras. Tuoj nešiu laišką į paštą. Pabučiuosiu, palydėsiu – o ką aš paskui darysiu? Eisiu turbūt kur nors į laukus, į pakalnes, atlankysiu šven- tavietes – Tau paduūmosiu, pa- raudosiu… Tu atleisk man, bet ką gi aš daugiau padarysiu, kad aš taip be galo Tavęs pasi- ilgau! Kartočiau, rodos, tai tūks č t ančius kartų ir niekuo- met negalėčiau pasakyti viso, kas mano sieloj dedas.

Vandukai, mano mažutėlis[,] – ar tu girdi mane? Ar Tu neužmiršai, kad aš esu Tavo ir kad aš baisiai Tave myliu? Vanduk, Vanduk!

Tebūnie lengva tau, ir gera, ir l r ytą saulė tegu meiliai tau į akis pažvelgia, kad tu pabustum ir mano buūtum – mane liūdną atsimintum.

Labanaktis[,] Vanduk[,] – aš Tau šiaąn die akt dar daug duūmosiu!

Būučiuoju tave stipriai, stipriai.

Labanaktis – Llabanaktis[,] numylėta Tu mano! Bal

8v
Tekstologiniai komentarai

2 trys ] cor pro tris, cor y pro i 3 nė ] cor pro vid nuo, cor ė pro vid uo; trys ] cor pro tris, cor y pro i 7 kelius ] cor pro kokį, cor eli pro okį 20 paskutiniai ] cor p pro s 31 Suskaičiau ] cor pro Suskaidžiau, cor č pro dž 33 šventavietes ] cor pro vid miel, cor šven pro vid miel 40 suskaičiau ] vid ex err om sec s 49 apsikniaubęs ] orig apsiniaubęs, vid ex err om k 51 [išbalu]sios ] cor pro [išbalu]sos, ins i 59 ga[lėčiau] ] cor l pro g 65 sušukti ] cor s pro š 66 mano ] cor m pro sa 83 svajonių ] cor sva pro vid pon 88 gavusi ] p ras mano vieną 91 sako ] cor pro vid sakęs, cor fl -o, pro vid -ęs 121 darbo ] vid ex err darbu, vid ex err fl -u pro -o 122 kad ] vid ex err kas, vid ex err s pro d 128 tavo ] cor pro ma, cor ta pro ma 130 jausčiau ] cor pro jaučiau, p jau ins s 131 kad ] vid ex err ką 138 gyvenimo ] vid ex err gyvenimos, vid ex err fl os pro -o 140 gaivalinio ] cor pro gail, cor v pro l 147 ir ] cor pro no 156 pasaulyje ] vid ex err pasaulis, vid ex err fl -is pro -yje 169 šviesu ] vid ex err -a pro -u 170 in ] cor pro į 180 tavęs ] cor t pro l 187 kitus ] vid ex err kiti, vid ex err fl -i pro -us 192 pavasario ] cor pro pasasario, cor v pro pri s 197 tektų ] cor pro teku, vid ex err om sec t 199 rengias ] cor pro rengiais, cor s pro is 203 [jau]nesnių ] p ras interp ( 204 nėra ] cor pro no, cor ė pro o 215 aš ] p ras daugiau 218 tūkstančius ] cor pro tūksčančius, cor sec t pro č 227 rytą ] cor r pro vid l 232 šiąnakt ] cor pro šiandie, cor akt pro die 235 Bal ] sign