Žadėjai „rytoj“ ilgą laišką. O jau kiek tų „rytoj“
buvo!
O aš toks vienas, toks užmirštas.
Vakar visą dieną – sekmadienį sėdėjau namie nuo 9
val. ryto iki 12 nakties. Tik porai valandų buvau išėjęs už miesto pasivalkioti.
Dirbau. Maniau.
Ką aš maniau! Jei tu žinotum, tu man parašytum žadėtą
laišką. O jei norėtum žinoti[,] jausti galėtum.
Toks man dabar tolimas pasaulis visas. Berods[,] aš antrą jaunystę gyventi pradedu.
Ir koks liūdnas pasaulis.
Ir tai lieka giliai, giliai sieloj.
Ir naujos paslaptys verias, ir aš stebiuosiu
sustingusiomis akimis. Ir siela verkia, gailiai, gailiai verkia. Tyrai. Vienuma.
Amžinastis – –1