Gavau nuo Tavęs pirmą laišką.
Vandai Daugirdaitei
Gartenhaus Noske,
Berlin, Moabit
Cuxhavener str. 15
Gavau nuo Tavęs pirmą laišką1Minimas
pirmasis Vandos Daugirdaitės laiškas, siųstas Baliui Sruogai iš Berlyno į
Miuncheną, neišliko.. Kaip gerai, kaip gerai!
Aš dirbu išsijuosęs. Pasisamdžiau vokiečių kalbos
mokytoją.
Kasdien vaikštau į teatrą ir į muziejus, o vakare
skaitau – vokiškai. Šiandie parašiau Gugiui2Kazys Gugis
(1897–1963), teisininkas, vienas iš JAV dienraščio Naujienos leidėjų.
[„]Pano[“]3Kalbama apie Charleso van Lerberghe'o (1861–1907), Belgijos rašytojo, satyrinės
komedijos „Panas“ (Pan) vertimo (veikalą iš prancūzų kalbos
vertė Vanda Daugirdaitė, stilizavo Balys Sruoga) leidybos planus. 1922 m.
pranešta, kad „Charlio van Leghrbergo „Panas“ jau išverstas į lietuvių kalbą“ (žr.
[Be parašo], „Literatūros naujienos ir kronika“, in: Knygos: Bibliografijos ir kritikos žurnalas, redaktorius Vaclovas Biržiška,
1922, Nr. 1, p. 71). Kūrinio mašinraštis įrištas, spaudai parengtas buvo 1924 m.
Kaune. Kūrinio vertimą ir publikavimo istoriją žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 5II: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas,
redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių
literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 216–275, 785–787. Vanda Sruogienė
liudijo, kad „tas veikalas Baliui labai patiko, abu kartu skaitėm originalą. Jis
prancūziškai neblogai tekstą suprato, bet aš geriau mokėjau. Rodos, vertėm
kartu[…]“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių,
1979-07-18, [pasirašytas mašinraštis], l. 3r, in: LLTI TS,
2015 perdavė Gediminas Samulionis). reikalu. Kaip dalykai stovi su Tavo
vertimu4Rašoma apie brolių helenistų
Alfredo ir Maurice'o Croiset 1900 m. parengto Graikų
literatūros istorijos vadovėlio vertimą iš prancūzų kalbos (versta
1921–1923 m.). Balys Sruoga Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijai
[ŠMKLK] apsiėmė savo vardu iš prancūzų kalbos išversti šį vadovėlį (p.
844).
1921-10-24 tarp Balio Sruogos ir ŠMKLK sudaryta
knygos vertimo sutartis, pasirašyta Balio Sruogos ir Švietimo ministro Kazio
Bizausko, valstybės kontrolieriaus Justino Zubricko. Pagal šią sutartį: „1.
P-nas Balys Sruoga apsiima išversti lietuvių kalbon A. ir M. Croiset knygą
„Manuel d'Histoire de la Littérature grecque“. / 2. Išverčia ne mažiau dviejų
spaudos lankų į mėnesį. / 3. Atlyginimo už vertimą gauna 800 auks. už originalo
lanką, kurių 600 auks. gauna tuojau, kai pristato išverstą lanką, o likusieji
200 auks. išmokami pabaigus visą pirmąjį tomą. / 4. Rankraštis turi būti visai
paruoštas spaudai, t. y. kalba turi būti ištaisyta ir tinkamai rankraštis
perrašytas, kad spaudon duodant nereikėtų iš naujo perrašinėti. Jeigu ši
pastaroji sąlyga nebūtų išpildyta, Švietimo Ministerija turi teisę vertimo
nepriimti. / 5. Jeigu reikėtų kalba taisyti, Švietimo Ministerija kalbos
taisymo išlaidas išskaito iš vertėjo honoraro. / 6. Šioji sutartis gali būti
keičiama pirmąjį tomą versti pabaigus. / 7. Sutartis daroma dviejuose
egzemplioriuose, kurių vienas pasilieka Švietimo Ministerijoj, o kitas pas p.
Balį Sruogą. / 8. Ši sutartis įgyja galės tik Valstybės Kontrolei patvirtinus“
(žr. „Švietimo ministerija ir Balys Sruoga. Dvi sutartys dėl „Graikų
literatūros istorijos vadovėlio“ išvertimo į lietuvių kalbą“, in: LLTI BR, f. 53, b. 984). Sutartis patvirtinta „su sąlyga
išskaityt 2 1/2 % žyminio
mokesčio“.
Po metų (1922-10-30) tarp Balio Sruogos ir ŠMKLK
sudaryta dar viena sutartis, pasirašyta Balio Sruogos, Švietimo ministro Petro
Juodakio ir valstybės kontrolieriaus, dėl likusios knygos dalies vertimo. Pagal
šią sutartį: „1. Balys Sruoga apsiima išversti antrąją pusę (pradedant 25
originalo lanku) A. ir M. Croiset veikalo „Manuel d'Histoire de la Littérature
grecque“, kurį užbaigia versti ne vėliau 1924 m. sausio mėn. 1 d. / 2. Švietimo
Ministerija apsiima mokėti 12% brutto kainos, kuriuos išmoka šiuo būdu:
pristačius kiekvieną išverstą originalo lanką ir K. L. K-sijai pripažinus darbą
tinkamai atliktu, išmokama 25 litai, likusius – knygai iš spaudos išėjus ir jos
brutto kainai paaiškėjus. / Pastaba: Jei vertimas,
Komisijos nuomone, reikalautų didelio kalbos taisymo ar perrašinėjimo ir
vertėjas to nepadarytų, M-rija gali atsisakyti jį priimti. / 3. Jei Balys
Sruoga minėto veikalo neužbaigtų versti, išverstieji lankai lieka Švietimo
Ministerijos nuosavybe ir neprimokėtų už juos pinigų vertėjas neturi teisės
reikalauti. / 4. Švietimo Ministerija įgyja teisių tik pirmam minėto veikalo
leidimui ne daugiau 5000 egz. Visos teisės kitiems leidimams priklauso
vertėjui. / Pastaba: B. Sruoga neturi teisės kam
kitam duoti ar pats leisti naujos laidos, kol nebus išparduota visa Švietimo
Ministerijos laida. / 5. Įstatymais reikalaujamą žyminį mokesnį apmoka
kontragentas B. Sruoga gaudamas honorarą. / 6. Ši sutartis daroma dviejuose
egzemplioriuose, kurių vienas pasilieka Švietimo Ministerijoj, antras – pas B.
Sruogą“ (Ibid.).
Graikų literatūros istorijos
vadovėlio vertimas buvo atmestas: „Kadangi Croiset'o „Graikų
literatūros istorijos“ vertimas atliktas labai blogai, recenzentų nuomone, net
nepataisomas, – Knygų Leidimo Komisija jį leisti atsisako ir prašo Tamstą to
vertimo rankraštį iš Komisijos atsiimti, sugrąžinant Komisijai duotą Tamstai
sąskaiton honoraro avansą“ (ŠMKLK raštas [Nr. 8349] Baliui Sruogai, Kaunas,
1925-08-14, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI BR, f.
53, b. 985). Vėliau šis ŠMKLK raštas dar buvo pakonkretintas: „Knygų Leidimo
Komisija, papildydama savo raštą š/m. VIII-14 d. Nr. 8349, prašo Tamstą duotąjį
sąskaiton honoraro avansą už Croiset'o „Graikų literatūros istorijos“ vertimą
sugrąžinti K-jai ne vėliau kaip š/m. gruodžio 1 d.“ (ŠMKLK raštas [Nr. 11225]
Baliui Sruogai, Kaunas, 1925-10-27, [pasirašytas mašinraštis], in: Ibid.).
Šio vadovėlio tekstą realiai „iš prancūzų kalbos
vertė V. Daugirdaitė, o B. Sruoga vertimą tvarkė ir redagavo“ (Algis
Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, p. 131). „B.
Sruogos, kaip vertėjo, vardu ėjo visa dokumentacija – taip patogiau buvo gauti
užsakymą“ (vertimo istoriją plačiau žr. in: Ibid., p.
132).
Vanda Sruogienė prisiminė, kad „Balys susitarė su
Švietimo ministerija, kad mudu kartu versime Croiset „Graikų literatūros
istoriją“ – aš turėjau versti iš prancūzų kalbos, o Balys tą juodraštį
stilizuoti ir paruošti spaudai. Jis tai padarė savo vardu, Krėvės pagalba
sudarydamas man galimybę mokintis, nes aš, kaip dvarininko duktė, nedrįsau
prašyti stipendijos. Taip per 4 semestrus aš besimokydama Berlyne kasdien
verčiau maždaug po 4 puslapius, kas savaitę vertimą siunčiau Baliui į
Miuncheną, o jis pataisęs siųsdavo Švietimo ministerijai. Darbas ėjo
reguliariai, be sutrukdymo. Aš gaudavau į mėnesį po 5 dolerius, tiek, kiek
valstybės stipendininkai. Pabrėžtinas Balio darbingumas: sėkmingai studijavo,
rašydavo straipsnius „Naujienoms“, lankydavo teatrus, muziejus, savaitgalius ir
daugiau [laiko] praleisdavo kalnuose, Miuncheno knaipose. Šitas vertimas buvo
aprobuotas ir Švietimo ministerijos priimtas su pastaba, kad jis kiek
taisytinas. Jis nebuvo išspausdintas, nes prof. Šilkarskis, pradėjęs dėstyti
graikų literatūros istoriją, pasistengė, kad universiteto studentams būtų
išspausdintas jo parašytasis vadovėlis – nors prof. Šilkarskis buvo mūsų
draugas“ (žr. Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Kauno – į Būgius,
1921-10-16, Vandos Sruogienės mašinraštis, Vandos Sruogienės pastaba, in: BLKMČ BS, KC PENN, l. 29–30).
Vėliau Vanda Sruogienė teigė, kad Balys Sruoga tuo
metu turėjo daug užsiėmimų: ruošėsi paskaitoms, studijavo literatūrą, rašė
straipsnius, feljetonus „Naujienoms“, daug naktų praleisdavo alaus baruose,
kone kas savaitę važinėdavo į kalnus, vaikščiojo į teatrus, koncertus,
muziejus, rašė jai daug laiškų. Šalia šios veiklos turėjo „taisyti kalbą mano
labai prastam vertimui iš prancūzų kalbos“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui
Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-03-11, [pasirašytas mašinraštis], l.
1r). Kaip teigia Vanda Sruogienė, „aš verčiau iš prancūzų kalbos, Balys
stilizavo, paštu man grąžindavo, aš perrašydavau ir siųsdavau ministerijai (gal
kartais Balys siųsdavo tiesiai iš Miuncheno). Pagal sutartį turėjom kas mėnesį
pristatyti, rodos, po 4 lankus. Aš gerai atsimenu, kad vidutiniškai kasdien
turėjau išversti po 4 pusl. Koks tai buvo darbas! Tiesa, puslapiai ne per
dideli, šriftas nemažas ir ne per tirštas, dar labai jauna buvau ir mano
prancūzų kalba toli gražu nebuvo tobula, stengiausi studijuot rimtai, net
specialiai ėmiau Graikijos istorijos ir literatūros kursus. Bet buvau mirtinai
įsimylėjusi, tuos 5 dolerius turėjau užsidirbti, tuo tarpu kai kiti studentai
juos už dyka gaudavo… Kaip ten bebūtų, iš tų 5 dolerių sumokėdavau už kambarį,
šiaip taip prasimaitindavau, pirkdavau knygų nemažai, beveik kas vakarą
lankydavau ar kokias paskaitas, ar teatrą, koncertą. Reikėdavo ir šiek tiek
pasirūpinti drabužiais, nors šiuo klausimu per daug nesisielodavau, net Kauno
ponios mane bardavo, kad nesirūpinu savo išvaizda ir nemoku apsirengti
elegantiškai“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į
Vilnių, 1979-07-18, [pasirašytas mašinraštis], l. 1r)., žiūrėk,
netinginiauk.
Pasakyk Kiršai5Faustas Kirša, 1919–1922
m. laikraščio Lietuva bendradarbis, Balio Sruogos
bičiulis studijų Vokietijoje metu. 1921–1925 m. Berlyno universitete studijavo
vokiečių kalbą ir literatūrą, estetiką. 1921-11-01 išvykęs iš Lietuvos kartu su
Baliu Sruoga, Vanda Daugirdaite ir kitais lietuviais į Vokietiją, studijų
pradžioje Berlyne gyveno viename nuomojamame kambaryje su Vanda Daugirdaite ir
jos pussesere Sofija Laucevičiūte. „Su Kirša 1919–1921 m. visi trys buvom
neišskiriami“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į
Vilnių, 1978-09-01, [pasirašytas mašinraštis], l. 1r)., kad mano
kambary del jo lova stovi. Gali važiuot kaip ponas.
Bet kaip gerai, kad Tu man parašei. Man taip dabar gera,
toks darbo ūpas, kad aš nė valandėlės netinginiauju[.]
Kambarys toks šiltas. Ir kaip gerai[,] kad Tu man
parašei.
Bučiuoju stipriai stipriai
Tav Bol.