Sveikinu, sveikinu visus ferliobtininkus1
Iš
svočias! Tegu ponas Dievas padeda, Motyna Švenčiausia bagaslovija! Tuo labiau, kad
laiške parašyta
Ir dar ačiū ponui Dievui, kad jis pasirūpino sutvert
tokį Noskę! Nes kitaip kiti galėtų kartais namo ir visai negrįžti arba ir iš namų
neišeiti, kaip sostapily kartais esti…
Antra vertus, aš manau, kad dėl savo naminių ar
šeimyninių interesų protestų man į laišką galėtumėt ir nerašyt – nėr ko
gerą žmogų į visokias istorijas painiot! Trečia, man yra visai nesuprantama, kaip
panelių kambarys gali šokolade atsirasti, kaip pilietis Kirša savo pastaboj
džiaugias.
Kad pilietis Kirša negali būti ne ferliobtas – aš
niekumet nėsu abejonių nuturėjęs.
Pagaliau, man labai malonu, kad jūs [,] sostinės laimėj žydėdami, mane atsimenat, kai blogų pietų
pavalgot. Iš man prisiųstųjų dokumentų vieną grąžinu kaipo neaiškų. Kiti tvarkoj.
Latrų, matyti, sostapily yra pakankamai. Dėlei įtakos,
kuri šokolado lūpomis vaikšto, tai aš turiu pastebėti, kad ji abelnai kitais keliais
nevaikščioja. Todėl piliečio Kiršos padėtis man visai suprantama kaipo labai nuosaki.
Klausimą dėlei padėties frei7vok
=nemokamai.vok =griežtai užimtas.vok exerzitium =pratimas;
namų darbas.
Paskui man vėlei neaišku: ferliobtininkai iš teatro grįžta
vėlai, o Noskė mergaičių kambary ant rytojaus randa okurkus…
Kol kas tiek pastabų.
Priimkit mano aukštos pagarbos pareiškimą,
Miunšenas,
dienos nežinau.10 „Rašyta
„štukavojant“ greičiausiai 1922 m. pradžioje. Atvykusi į Berlyną 1921 m.
lapkričio pradžioje, buvau gavusi kambarį pas mano pusseserės Zosės
šeimininkę. Ten taip pat kurį laiką gyveno ir Faustas Kirša, iš kurio
juokėmės, kad amžinai įsimylėjęs“ (Vandos Sruogienės pastaba, in: