Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1922 m. kovo mėn. pradžia, iš Miuncheno – į Būgius Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) Vilnius, Lietuva 2020

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020. Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. Nurodyti autorių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga F53–472

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 472. Laiškas. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota, remiantis Vandos Sruogienės pastaba („1922 kovo pradžioje / Iš Miuncheno į Bugius / pavasario atostogos“), 1921-02-18 laišku (minima liga – gripas). Rašyta dviejuose 21,1 × 28,1 cm iš didesnio rinkinio išplėšto laiškinio, gelstelėjusio popieriaus dryželiais lapuose (1r–v, 2r–v) parkeriu (tamsiai mėlynu rašalu). Lenkta perpus (lankstymo į dvi dalis žymės), užlenkiant dešinįjį ir kairįjį kraštus. Numeruota Balio Sruogos ranka. 1r kairiajame, 2r dešiniajame kraštuose išmušta po dvi susegimo skyles. Ištepta. Dėmėta (rudos dėmės). Yra įplyšimų. Be voko. Mašinraščiai (nuorašai): LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 164–167 (Algio Samulionio), BLKMČ BS, l. 16–18, KC PENN, l. 18–20 (Vandos Sruogienės). Publikuota: Balio Sruogos laiško, adresuoto Faustui Kiršai ir rašyto 1922 m. kovo mėn., fragmentą žr. in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, parengė Vanda Sruogienė, Chicago: Mykolo Morkūno spaustuvė, 1974, p. 156; Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 130. Skelbiama iš autografo (teikiamas patikslintas publikuotas tekstas).

 Balys Sruoga Miunchenas 1922 m. kovo pradžia Vanda Daugirdaitė Būgiai po 1922 m. kovo pradžios Lietuvių 1r–v, 2r–v rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (tamsiai mėlynu rašalu).

Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“).

Laiško genetiniame tekste parodomi autoriniai taisymai (pakeitimai, išbraukimai, pridėjimai).

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias sluoksnis be rašymo proceso pažymų (autorinių braukymų, pakeitimų, pridėjimų).

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r

1

Vanduži mano! Kaip senai iš Tavęs beturėjau laiškutį, kaip senai ir Tau berašiau!

O nerašiau todeėl, kad man visą šitą laiką buvo baisiai baisiai negerai. Visų pirma sveikata – visą laiką buvo labai negerai. Galvąa, gerklė, temperatuūra… Keletą kartų buv o au pas daktarą, jis sakė, kad reikia padarėyti mažutė operacija, tik išpijauti gerklėj kas tenai, bet pirma reikia pagyti. O pagyti ne taip lengva – sąavai- tė užu sąavaitės… Šiandie buvau polikli- nikoj pas universiteto daktarus. Jie siūlo kokias aštuonias dienas dar namie pasigydyt, o paskui daryti operaciją, bet esą trys dienos reikėsią ligoni- nėj gulėti. O daktaras[,] pas kurį pirma buvau, tai jis sa vo ko be jokio gulėjimo galįs iš- pijauti ir galas. Tai dabar pats nebežinau[,] kaip daryti[,] – ko klausyti – dar pagalvosiu. O tuo tarpu galva buvo baisiai sunki, vos pradedu ką skaityti ar rašyti – tuo- jau pavargstu ir nieko nesuprantu. Net ir tau paskutiniai laiškai buvo Ttokie negeri ir tolimi. Bet ką aš padarysiu, kad nei vienos minties savo galvoj suieškot negalėjau! Kaž kokiosKažkokios idiotįiškos akys buvo ir veidas. Visa tai labai slėgė ir erzino. Čia kaip tyčia dar vienas daiktas prisidėjo – staiga ištiko finansi- nis krizis. Prieš mėnesį aš turėjau dar keletą Ttuūkstančiuų, bet šį Ttą nusipirkau ir taip kaž kurkažkur visa kita išnyko. O už vasarįio mėnesį Prek. ir Ppram. Bbankas dar iki šiol neatsiuntė, lygiai kaip ir už operos „Oniegino“ vertimoąRusų kompozitoriaus Piotro Čaikovskio operos Eugenijus Oneginas libreto vertimas į lietuvių kalbą (žr. in: LLTI BR, f. 53, b. 572, p. 1–48), dėl kurio Balys Sruoga buvo susitaręs prieš išvykdamas studijuoti į Miuncheną (Lietuvoje opera pastatyta 1923 m.). Balys Sruoga ne kartą rašė apie libreto vertimą (žr. Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1921-11-24, in: MLLM GEK, 3961/32, l. 1v; Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1921-11-24, in: LLTI BR, f. 53, b. 661, l. 1v; Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1922-01-28, in: LLTI BR, f. 53, b. 465, l. 1r). Operos libreto vertimas baigtas 1921-11-25 (žr. Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1921-11-25, in: MLLM GEK 3961/20, MLLM ER1 1794, l. 1v).[,] dar iki šiol negavau – ir nei vieni[,] nei kiti nieko net nerašo, ar išsiuųs kada[,] ar ne. O aš iš jų tikėjaus gauti apie vasario mėn[.] pusę. Todeėl pas mane staiga pasidarė toks krizis, koks tik Maskvoj[,] berods[,] tėra buvęs. Tas dar labiau mane erzino ir pykino,

1v

2

uūpas buvo tiek durnas, kad aš nežinojau[,] kas daryti. Ir tokiu ūpu tau rašyti neno- rėjau, uypač apie mano krizį, nes tau tik bereikalingą ruūpestį būtau padaręs. Šian- die atėjęs iš klinikos gavau čekį iš „Naujienų“Balys Sruoga buvo Amerikos dienraščio Naujienos (leidėjas – Kazys Gugis) bendradarbis, kas mėnesį siuntinėjo straipsnius, savo kūrybą, vertimus, už tai gaudavo atlyginimą – maždaug po 15 dolerių. [–] 3000 auksinų, Ttai[,] vadinas[,] aš vėlei ponas, uūpas iškarto iš karto geresnis pasidarė, tai dabar tau ir pasakau, kas buvo. Dabar tu jau nebe- siruūpink – viskas jau praėjo, ir šiuo žygiu mano reikalai vėlei netrukus bus kuopuikiausi kuo puikiausi. Ir su sveikata dabar geriau jau. Šiandie aš jau net įstengiau vieną feljetonėlįBalys Sruoga tuo metu galėjo rašyti vieną iš šių straipsnių: Padegėlis Kasmatė, „Su durniu du turgu, su bedieviu – trečias“, in: Naujienos, 1922-03-24–25, Nr. 70, 71, p. 4; Padegėlis Kasmatė, „Jedinaja Nedielimaja“, in: Naujienos, 1922-03-28, 29, 30, 31, Nr. 73–76, p. 4 [šio rašinio pradžioje svarstytas žanro klausimas – feljetonas, rimtas probleminis straipsnis, pasirinktas feljetonas: „Pagaliau ir pati faktinė medžiaga, mano rankose esama – gyvojo gyvenimo vaizdai – yra per daug feljetoninio pobūdžio, kad iš jos būtų galima sudaryti rimtą graudenamą straipsnį. Todėl tegu bus man atleista, jei aš „nesamprotaudamas išmintingai“ dėstysiu nuogus faktus taip, kaip man besibastant po įvairius Eiropos centrus penkiais mano jausmais patirti teko“]; A. Ručas, „Nepakeičiamas žmogus“, in: Naujienos, 1922-04-11, Nr. 85, p. 4 Balio Sruogos straipsnius, publikuotus dienraštyje Naujienos, žr. https://www.spauda.org/naujienos-laikrastis/. parašyti, truputį parašyti pradėto straipsnio apie RolanąRomain Rolland (1866–1944), prancūzų rašytojas, muzikologas, meno istorikas. Balys Sruoga rašė straipsnį apie jį, žr. Balys Sruoga, „Naujas idealizmo istorijos lapas“, in: Naujienos, Čikaga, 1922-05-11–13, 15–20, 22–27, 29, Nr. 111–126, p. 4; Id.,Id., in: Skaitymai, Kaunas, 1922, kn. 18, p. 74–111; Id., in: BSR 6: Literatūros kritika, 1911–1923, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 290–333., ir dabar Tturiu parašyt[,] ir Tturbuūt ištesėsiu[,] keturis laiškus. Paskutiniu laiku mes beveik kas dien kasdien susirašinėjom su KiršaFaustas Kirša (1891–1964), poetas, spaudos darbuotojas. 1922–1925 m. Berlyno universitete studijavo vokiečių kalbą, literatūrą, estetiką. Balys Sruoga iš bičiulio Fausto Kiršos kovo mėn. buvo gavęs tokį laišką: „Sruoga! Dovanok, padariau lapsus. Dovanok. / Tu supykai. Bet kuo aš kaltas, kad Tavo laiškas pataikė tokią minutę, kuri manyje turėjo gal daug daugiau kartėlio, negu Tau galėjau parašyti. Kaip rašai, aš nespjaudau ir nečiaudžiu, bet jau savaitė sergu. Gulėjau lovoje. Dabar jau kiek geresnis. Sutinku, jog aš esu vaikas, kiekvieną minutę galiu verkti. Krūtinėje akmuo, akyse šiaudai, šiaudai… Sutikęs gatvėje juokiantis žmogų negaliu pernešti, grįžtu namo, bet vienas namie juokiuos… juokiuos, kaip pablūdęs. Ir kad mane „velnias trauks“, sutinku. Jis jau traukia. Nebenuvokiu, kurioj kūno daly protas ir kuriam šone širdis. Tu daug teisybės pasakei, bet man rodos, jog Tu nesi sirgęs dėl meilės. Aš to gero jau ne kartą esu turėjęs, bet kaip dabar, rodos, niekados taip nebuvo. Po tokių ekscesų aš prižadu nebepasiduoti. Bet velnias užsėda ant pakaušio ir jo uodegoj visa galybė. Aš esu baisiai užgautas. Bet suprask, moteriškė. Bet, Jėzau, Jėzau, ką aš padariau, ką aš jai parašiau. Beveik taip, kaip tau, kiek menu, tik viso nusileidimo tono – slepiraznosti. Už tai gali man rankos nepaduoti. Nebeturiu lygsvaros. Išėjus iš redakcijos visi mano politikavimo tonai išsmuko. Palikau žmogus ir nemoku gyventi. Ir Tu klysti, labai klysti, kad aš giriuosi savo paslaptimis. Aš mažiausio niekniekio nenoriu išduoti – kol jis paslaptyje, jis mano; paleistas pasaulin – nublukęs šešėlis. Visos mergos išvažiavo Kaunan. Esu vienas. Vienas pasikalbu, pasidairau ir nežinau, ko laukiu. Tik Kauno opera neduoda ramybės. Kelintą oficialinį laišką gaunu – duok jiems „Karmen“. Ir turiu jiems šiaip taip gaminti. Nesiseka. Durna. Matyt, anot žmonių, aš esu ne tuo vandeniu krikštytas. Aš Tau apie tai nieko daugiau nerašysiu. Bet kad dabar taip atsitiko, tai dovanok. Kiekvienas savo pirštines dėvi. // Apie Kelpšą, Galaunę ir kurvas nieko nesu girdėjęs. Manau, kad tai yra liežuviai. Juk jie visi geri žmonės. Nejau jie kiauliuotųsi?! O Petrauskas yra šiurpė. Vargas gyventi susipratusiems genijams! / „Echo“ skaičiau, jog Binkis universiteto salėje skaitęs apie „Agresyvingumą poezijoj“. Viską rėmęs Majakovskiu. Ekspresionizmas – ateities viešpats ir t. t. Tas žmogus, nebūdamas artojas, iš smėlio virvę suka. Aš abejoju, bet gal Dievas duos, gal jis naują pasaulį ras. „Laisvėj“ skaičiau L. Meno Kūrėjų Draugijos cinišką nuogą pasakymą, jog ji mananti padaryti „naujas reformas mene“. Ar tu girdi? Mano galva niekaip nesuėmė. Žemės reforma, matyt, užkrėtė ir menininkus – reformuotis – Varno ir Šilingo barzdose. Būdamas Münche[no] atstovu, ar išreiškei pasitikėjimo naujam L. Meno Kūr. Dr. kabinetui? Dabar, berods, ten bus visi – galvos susidariusios. Iš jų, matyt, ir išaugo – reformų mene – klausimas. / Jei Tau pasiųsto Šimkaus adreso per maža, dar kartą pridedu: St. Šimkus, Hauptpost, Postlagernd, Frankfurt a. M. Jis man senai jau rašė. Negaliu jam parašyti. Pyks. Parašyk nors Tu. / Kaip tik susigraibysiu, tuoj važiuosiu Münchenan. Gal nusikratysiu visus šešėlius ir granitus. Gal dar pasimatysim. Lik sveikas / Faustas / 1922-III-18 / Berlynas“ (Fausto Kiršos laiškas Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1922-03-18, in: LLTI BR, f. 53, b. 760, l. 1r–v).. Jis – baisiai mandras ir savimi patenkintas. Aš Ra šė, kad žadėjęs tave lydėt, bet pasigėręs ir nebeatėjęs į stotį. Prirašė visokių patarimų ir įsakymų. O mano uūpas toks blogas buvo, ir aš jaučiuos toks mažutėlis ir šešėlis, kad net paskutiniame laiške jam parašiau, kad manau važiuoti į Lie- tuvą ir pastoti kokiuo milicijos nuovados viršininku. Turbūt gausiu kokį pamokslą. Bet, žinai, aš dabar baisiai iškryikęs. Ne todeėl, kad buūtau Ttaip iškryikęs, kaip kad Kaune, bet kai pasižiuūriu į pasaulį aplinkui, aš jaučiuosiu toks mažas ir niekam vertas, kad man rodos, kad mano daina jau atidainuota. Griebiuos j v ienąa, kitąa, trečiąa, kad pasivyti, kad šį tą padaryti, bet niekas neišeina, pasidaro liūdna, pagauna nerimastis – ir aš jaučiuosiu dar menkesnis. Ir tai yra taip be galo skaudu. Ir paskutines kelias sąavaites aš taip[,] rodos[,] be perstogės jaučiuos.……

2r

3

Parašęs tau du puslapiu, parašiau kitus penkis laiškus, o dabar vėl tau, Vanduliuk tu mano.

Tavo atvirutė[:] „Tavo paskutinis laiškas toks ne mielas nemielas[,] mano…“ O man ir gi irgi buvo labai liūdna, kai aš gavau Tavo laišką iš kelionėsMinimas Balio Sruogos adresuotas Vandai Daugirdaitei laiškas neišliko..

Man visuomet labai skaudu, kai pas tave toks ūpas, kaip tas kelionėje… Tuomet aš nejau- čiu tavęs, tuomet aš žinau, kad Tu manęs nejau- ti, tuomet taip baisu-baisu. Todeėl ir gavus tą laišką buvo labai liūdna. Aš jį ir padėjau atskirai, nuo kitų laiškų. Bet tai nieko, žinai, i a š Tave jau kelinta nakt kelintąnakt paeiliui sapnuo- ju. O ana nakt anąnakt taip keista buvo. Aš sapnuoju – kad mes esame Oberaudorfe lygiai taip, kaip buvo, ir kalbu ta s ip tyliai, Tave glausdamas, Vandukas[,] mažutėlis mano, ir nuo tų žodžių pats nubudau, ir pats girdėjau. Uždegiau šviesaą, ieškau, šaukiu tave, bet tavęs nėra, o aš juk taip aiškiai tavo akis gir m ačiau, Ttaip aiškiai girdėjau, kaip tavo širdis plasta, taip tyliai tave[,] mažutę[,] bučiavau, Ttaip tyliai, taip švelniai tavo krūtinė virpėjo… Ir aš nežinojau, ar aš vėlei sapnuoju, ar būudžiu, tik jaučiau, kad tu čia esi, čia pat, šviesi, jauna, Vandukas toks, ir tokia mano, mano…..… Aš ir dabar netikiu – man rodos, kad Tu buvai pas mane, man rodos[,] kad Tu gyva buvai – tavo duūšia, tavo kūnas, tavo giedrumas, Tavo kaitra!

O tu man rašai: „Pasitikėk manimi!“ – Aš nenoriu, kad Tu man taip rašytum, ypač tuomet, kai kalbi apie NatkųLadas (Vladas) Natkevičius (1893–1945), diplomatas. „Vladas Natkevičius man simpatizavo, bet aš gan nemandagiai atmečiau jo avansus“ (Vandos Sruogienės pastaba, in: BLKMČ BS, KC PENN, l. 18). ir panašiai. Aš nežinau, bet man rodos, kad taip nereikia, kad nereikia nei teisintis, nei drąsinti, o Ttik pri e d ėti ranką prie krūtinės ir tyliai pažvelgti į širdį, į akis, ir tyliai pajausti[,] kaip ašaros blizga…

Aš nežinau, ar tu žinai, bet aš dabar kitoks[,] negu seniau buv o au . Aš seniau galėdavau užsi- miršti ir pats nežinodamas[,] ką darau[,] padaryti taip, kaip nereikėtų daryti.

2v

O dabar iaš niekuomet taip negaliu, fiziškai negaliu padaryti. Aš nieko negaliu padaryti, už ką aš prieš tave kaltas buūčiau, ką ve sa kydamas tau turėtau prašyti atleisti. Man kiekviena akimirka matos tavo paveikslas ir visų pirma man rūpi – kaip aš Tau pasakysiu.

Šiandie lygiai du mėnesiu, kaip mes besima- tėm, ir dar ne mažiau dviejų mėnesių, kol pasimatysim. Bet rodos, niekumet mes taip arti negyvenome, kaip po Tavo at l s ilan- kymo int mane. Aš nežinau, kas būtų galėję būti, jei tu nebūtum atsilankius. O k d abar[,] rodos[,] kaž kokiakažkokia nežemiška galybė pasakė: taip Tturi būti – ir visa ateitis tokia šviesi, ir į gyvenimą kelias Ttoksai platus. Jeigu seniau mano galva buvo daugiau kchaotinga, tai dabar aš kas kartą giedresnęe sąmone žiūriu į pasauliuį, ir kaskartą kas kartą aiškiau ir aiškiau tave išvystu. Net neidealizuoju, o matau Ttiktai Tave – Ttokį mažuką v V anduką, kaip tu prie mano krūtinės prisiglaudi, kaip tavo širdįis virpa, kaip a t avo akyse ašara spindi…

Ir man rodos, kad aš ne vienas, ir man ro- dos, kad man neklaiku, ir jeigu aš nemie- gosiu šią naktį ir tylią pasaką sakysiu apie mėlyną paukštį ir pirmą ašarėlę[,] akyse ištriyškusią[,] – man rodos, kad tu girdėsi mane. Ar tu prisiglausi prie manęs šį vakarą, ar Tu nebūsi liūdna?

Bet kaip tu dabar esi? Ar Tau skaudu[,] – ar liūdna – kokie tavo santykiai?

Vanduži mano! Tu šį vakar šįvakar trupučiuką pagalvok apie mane, o aš Tave t s apnuosiu, aš Tave vėlei šauksiu[:] „Vandukas[,] mažu- tėlis mano!“ O aš dabar labai pavar- gau – tai Ttegu bus labanaktis[.]

Bučiuoju Tave[,] Vandukėl[,] ir laiminu.

Te n b ūnie Tau gera ir Llengva – Vandukai[,] mano numylėtas!

Bol
Tekstologiniai komentarai

7 buvau ] cor pro buvo, cor fl -au pro -o 8 padaryti ] vid ex err padarė, vid ex err fl -ė pro -yti 9 išpjauti ] orig išpiauti, cor pro tik, cor išp pro tik 17 sako ] a c savo, cor ko pro vo 31 vasario ] vid ex err vasarį, vid ex err fl -į pro -io 32 Prek[ybos], pram[onės] 33 vertimą ] vid ex err vertimo, vid ex err fl -o pro -ą 36 mėn[esio] 45 gavau ] vid ex err vau, vid ex err om ga 53 truputį ] def tį 59 Rašė ] cor pro Aš, cor Ra pro Aš 64 į ] def Lie- ] def L 72 viena ] cor v pro j 91 aš ] cor pro iš, cor a pro i 94 taip ] cor pro tas, cor ip pro s 98 mačiau ] cor pro gir, cor m pro gir 113 pridėti ] cor pro prie, cor d pro e 117 buvau ] cor pro buvo, cor pro buvo, cor fl -au pro -o 120 aš ] vid ex err iš pro aš, cor a pro i 122 sakydamas ] cor sa pro ve 129 atsilan[kymo] ] vid ex err atlilan[kymo], cor s pro pri l 131 dabar ] cor d pro k 137 pasaulį ] vid ex err fl -iu pro -į 140 Vanduką ] cor V pro min 142 tavo ] cor t pro o 153 sapnuosiu ] cor s pro t 158 Tebūnie ] cor pro Ten, cor b pro n 160 Bol ] sign