Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1922 m. pavasaris, iš Miuncheno – į Būgius Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) Vilnius, Lietuva 2020

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020. Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. Nurodyti autorių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga F53–508

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 508. Laiškas. Be pilnos datos, vietos. Datuota ir lokalizuota, remiantis Algio Samulionio pastaba („1922 pavasaris“). Rašyta viename 14,2 × 21,9 cm gelstelėjusio, drobės faktūros, laiškinio popieriaus dvigubame lape (1r, 1v–2r, 2v) pieštuku. Lenkta perpus (lankstymo į dvi dalis žymės). Ištepta. Dėmėta (rudos dėmės). Yra pradrėskimų. Apglamžyta. Be voko. Nuorašas (Algio Samulionio rankraštis): LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 13–14. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

 Balys Sruoga Miunchenas 1922 m. pavasaris Vanda Daugirdaitė Būgiai 1922 m. pavasaris Lietuvių 1r, 1v–2r, 2v rašyta Balio Sruogos ranka pieštuku.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“).

Laiško genetiniame tekste parodomi autoriniai taisymai (pakeitimai, išbraukimai, pridėjimai).

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias sluoksnis be rašymo proceso pažymų (autorinių braukymų, pakeitimų, pridėjimų).

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r

Taip laukiau žinutės iš taveęs ir vakar, ir šiandie – ir vis nieko. Ir taip rūpi, ir taip neramu. Kaip susi- tvarkysi, kaip bus?Balys Sruoga nerimauja dėl gyvenimo sąlygų Vokietijoje pasikeitimo, ekonominės krizės, infliacijos: „Žinai, Vanduk, aš vieno tiktai baisiai bijau: dabar Vokietijoje viskas eina be galo brangyn. Daug kasdieninių reikalų, dalykų pabrango dvigubai, Berlyne, aš manau, bus dar brangiau, kaip tu ištesėsi. Kas čia reikėtų sumanyti, kad tu gautum daugiau piningų – nes jeigu į mėnesį tegausi tiktai 1 200–1 500, tai, aš manau, Berlyne sunku bus išsiversti. Bent važiuodama iš Lietuvos pasiimk, kiek gali daugiau visa ko, kad nereikėtų Berlyne“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, iki 1922-05-10, in: LLTI BR, f. 53, b. 477, l. 1v). Kažkaip viskas verčias, viltis – abejonė – vėlei viltis begalinė – ir jokios žinutės! Jei ryt iš ryto nieko negautau, man būtų jau taip liūdna! Po to, kai tu gavai mano liūdnaą laišką[,] staiga nutilai. Ar aš tau vėlei skauda padariau, ar vėlei įžeidžiau? Ar neatsitiko kas netikė- to? Juo valanda po valandos slenka, juo aš labiau laukiu, pasineriu visas į ilgesy ir svajonėse, ir nieko daugiau nebenoriu žinoti, kaip tik tą va-

1v

landą, kada buūsim kartu. Taip vis as kas susi- maišė, apsivertė. Prieš dvi valandas prieš ateinant paštą jau visas virpu, laukdamas žinutės. Ir nėra. Ir slenku pakrantė- mis, pakampėmis, nei pats nežinodamas[,] nei kur, nei kaip, nei viete- lės nerasdamas.

Kada, kada[,] Vanduk?

Kaip aš sulauksiu?

Man rodos, kad Tu atneši man vėlei gyvybę, sti- prybę, ir galią gyventįi[,] gyventi ir skristi.

Man rodos[,] t k ad tu atneši tai, k ur ame bus sukaupta visa ateitis ir dalia!

2r

Laukiu-laukiu – Vanduk!

O šiandie dar šalčiau, kaip vakar. Sėdėjau kambary, sušalau, apsivilkau žie- minį plosščių, valkiojaus po sodus, po žydinčias alyvas, po lakštingalių dainas, o dūšioj taip liūdna, taip ilgu, taip be galo ilgu!

Vanduk, juk mus mėlynos, ir baltos, ir raudonos aly- vos palydės, ir švelnios žydinčios akacijos žiedų vainikais sups, ir ievos kvepme m n o s ms svaigins, ir grak žūs štūs obelų žiedai ties mūsų džiaugsmu linguosis.

Man rodos, kad žiedų vainikai mūsų džiaugsmą

2v

dainuoja. Man rodos, kad tau atvykus saulė vėl pasirodys ir mus spinduliuose priglaus.

Aš jau nežinau, ką aš sva- joju, aš jau nebemoku, kaip labiau tavęs be- laukti. Tegu aš dabar nieko nesapnuosiu, kad visus sapnus tau atiduoti, tegu aš dabar visai negy- vensiu, kad visa mano gyvybė – buūtų tavo, tavo – tavo – tavo[.] –

Laukiu[,] numyleėtas Vandukai, laukiu!

Tavo Bol

Antradienis[.]

Tekstologiniai komentarai

19 ilgesy ] a ras į 24 viskas ] cor pro visas, cor kas pro -as 26 valandas ] vid ex err fl -a pro -as, vid ex err om s 40 kad ] cor pro tad, cor k pro t 41 kame ] cor pro kur, cor ame pro ur 58 kvepmenoms ] cor pro kvepmemos, cor n pro sec m, cor ms pro s 59 gra[k]štūs ] cor pro gražūs, vid ex err om k 80 Bol ] sign 81 Antradienis ] ill sec i