Juozai, / Vakar gavau iš Herbačevskio laiškelį, kurį cituoju…
Juozai,
Vakar gavau iš Herbačevskio1Juozapas
Albinas Herbačiauskas (1876–1944) 1923 m. rugpjūčio mėn. iš Lenkijos grįžo į
Lietuvą, 1923–1932 m. Kauno universitete dėstė lenkų kalbą ir
literatūrą. laiškelį, kurį cituoju: „Mielas Drauge, nuo 19 š. m.
esmi Berlyne, 22 važiuoju Lietuvon. P. Urbšys2Juozas Urbšys
(1896–1991), nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas,
karininkas, vertėjas. 1922–1927 m. dirbo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų
ministerijoje, buvo konsulinio skyriaus vedėjas Berlyne. labai, labai geras
žmogus – man ramu, kad iki šiol man gana gerai klojasi.“
Gavęs tą laiškutį pašokau iš vaikiško džiaugsmo ir vakar
vakarą norėjau tau rašyti ir padėkoti, kad tu jį priėmei.
O šiandie tavo laiškas. Atmink, kad tu esi pirmas žmogus
pasauly, apie kurį Herbačevskis taip gerai atsiliepia!
Aš kelius mėnesius su juo susirašinėdamas laikiaus
tokios taktikos. Iš karto jis baisiai keikė lietuvius – gyniau, kaip mokėjau.
Paskui, kai jis pradėjo kiek ataušti, aš jį pradėjau šaltu vandeniu pilti, sakydamas,
kad Lietuva toli gražu ne tokia, kaip jis svajoja, ir kad jo laukia vargas, ne
mažesnis kaip Lenkijoj, plius lietuviškas chamizmas.
Manau, kad Lietuvos gyvenimui aš jau būsiu jį kiek
parengęs.
Bet kaip toliau jam padėti – aš stačiai
nebežinau. Kad jis Lietuvai labai reikalingas kaipo sąmonės krištalizatorius, aš
niekuomet neabejojau. Zdziechovskis3Marianas Zdziechovskis
(Marian Zdziechowski, 1861–1938), 1921–1925 m. Stepono Batoro universiteto
Vilniuje Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. baisiai gerai pasakė: [„]Herbačevskį reikėtų kur dešimčiai metų uždaryti, nieko
prie jo neprileisti ir gerai maitinti, – paskui jis pasaulinius stebuklus
darytų!“ Aš rašiau apie jį Puidai4Kazys Puida (1883–1945),
poetas, dramaturgas, prozininkas, vertėjas. 1920 m. grįžęs į Lietuvą, įkūrė
„Vaivos“ leidyklą, kuri pradėjo leisti literatūros klasikų seriją, redagavo ir
leido žurnalus Gairės (1923–1924), Krivulė (1923–1925), Gaisai (1930–1931). ir
Girai5Liudas Gira (1884–1946), poetas, kritikas, dramaturgas,
publicistas, vertėjas. 1922–1926 m. buvo teatro direktorius, Švietimo ministerijos
Knygų leidimo komisijos sekretorius., kad pritraukt jį prie žurnalų, ir jo
paties prašiau kol kas nesikišt į politiką. Mūsų menas, literatūra –
plačiausia dirva jo skandalingajam temperamentui reikšti – tegu tik dirba. Jo
naudai aiškiai pavyko pritraukt V. Steponaičio6Vytautas
Steponaitis (1893–1957), žurnalistas, publicistas, redaktorius, bibliografas,
bibliofilas, pulkininkas leitenantas, karo istorikas. Nuo 1919 m. dirbo Lietuvos
kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriuje. 1919–1920 m. redagavo „Kariškių
žodį“ (vėliau šis leidinys pavadintas „Kariu“). Nuo 1921 m. buvo karybos ir
istorijos žurnalo „Mūsų žinynas“ redaktorius. prietelystę.
Pagaliau jis turi Kaune ir senų draugų:
Čiurlionienė7Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958),
rašytoja. 1919–1921 m. dirbo Krašto apsaugos ministerijos švietimo skyriuje
Kaune. (jis buvo jos pirmas uchožiovas8Ухажёр rus =gerbėjas.)[,]
Vailionis9Liudas Vailionis (1886–1939), Gamtos ir matematikos
fakulteto dėstytojas Lietuvos universitete, vadovavęs augalų anatomijos ir
fiziologijos laboratorijai, tapo šios mokslo šakos pradininku Lietuvoje.,
Vienožinskiai10Vinco Vienožinskio ir Liudvikos Vienožinskienės
vaikai: Antanas ir Apolinaras (agronomai), Melanija (mokytoja), Marija (dantų
gydytoja), Justinas (1886–1960) (dailininkas, tapytojas, dailėtyrininkas).,
Varnas11Adomas Varnas (1879–1979), dailininkas. 1920 m. su
kitais menininkais įkūrė Lietuvių meno kūrėjų draugiją. 1920–1922 m. šios
draugijos pirmininkas., Vacl.12Vaclovas Biržiška
(1884–1956), bibliografas. 1923–1944 m. Kauno universiteto bibliotekos
direktorius. ir Viktor.13Viktoras Biržiška (1886–1964),
matematikas, visuomenės ir politinis veikėjas. 1922 m. paskirtas Krašto apsaugos
ministerijos artilerijos tiekimo viršininko pavaduotoju, 1922–1926 m. šios
tarnybos viršininkas. Kartu 1922–1924 m. „Aušros“ gimnazijos, 1923 m. Suaugusių
gimnazijos, 1923–1925 m. Aukštųjų karininkų kursų dėstytojas, 1922–1939 m. Vytauto
Didžiojo universiteto docentas, 1928 m. profesorius. Dėstė 15 aukštosios
matematikos disciplinų. Biržiškos ir t[.] t.
Kaune daugiau juk aš jokių prietelių neturiu – negi rašysiu apie Herbačevskį
Binkiui14Kazys Binkis (1893–1942), poetas, dramaturgas,
publicistas. 1920–1923 m. (su pertraukom) lankė Berlyno universitete literatūros
ir filosofijos paskaitas, važinėjo į Leipzigą Švietimo ministerijos leidžiamų
knygų reikalais. ir panašiems tipams. Aš manau, kad jis Lietuvoj nepražus,
o tiktai gražiai skandalys – tai labai reikalinga (parašysiu dar Šilingui15Stasys Šilingas (1885–1962), teisininkas. 1920–1926 m. advokatas
Kaune. 1923–1924 m. Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos
vicepirmininkas.)[.]
Aš visuomet maniau, kad tu esi geras berniokas, bet iš
Tavo pasielgimo su Herbačevskiu aš nusprendžiau, kad tu esi dar geresnis, negu aš
maniau.
Bučiuoju[.]
Tavo Balys