Juozai,

Vakar gavau iš Herbačevskio1Juozapas Albinas Herbačiauskas (1876–1944) 1923 m. rugpjūčio mėn. iš Lenkijos grįžo į Lietuvą, 1923–1932 m. Kauno universitete dėstė lenkų kalbą ir literatūrą. laiškelį, kurį cituoju: „Mielas Drauge, nuo 19 š. m. esmi Berlyne, 22 važiuoju Lietuvon. P. Urbšys2Juozas Urbšys (1896–1991), nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, vertėjas. 1922–1927 m. dirbo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje, buvo konsulinio skyriaus vedėjas Berlyne. labai, labai geras žmogus – man ramu, kad iki šiol man gana gerai klojasi.“

Gavęs tą laiškutį pašokau iš vaikiško džiaugsmo ir vakar vakarą norėjau tau rašyti ir padėkoti, kad tu jį priėmei.

O šiandie tavo laiškas. Atmink, kad tu esi pirmas žmogus pasauly, apie kurį Herbačevskis taip gerai atsiliepia!

Aš kelius mėnesius su juo susirašinėdamas laikiaus tokios taktikos. Iš karto jis baisiai keikė lietuvius – gyniau, kaip mokėjau. Paskui, kai jis pradėjo kiek ataušti, aš jį pradėjau šaltu vandeniu pilti, sakydamas, kad Lietuva toli gražu ne tokia, kaip jis svajoja, ir kad jo laukia vargas, ne mažesnis kaip Lenkijoj, plius lietuviškas chamizmas.

Manau, kad Lietuvos gyvenimui aš jau būsiu jį kiek parengęs.

Bet kaip toliau jam padėti – aš stačiai nebežinau. Kad jis Lietuvai labai reikalingas kaipo sąmonės krištalizatorius, aš niekuomet neabejojau. Zdziechovskis3Marianas Zdziechovskis (Marian Zdziechowski, 1861–1938), 1921–1925 m. Stepono Batoro universiteto Vilniuje Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. baisiai gerai pasakė: [„]Herbačevskį reikėtų kur dešimčiai metų uždaryti, nieko prie jo neprileisti ir gerai maitinti, – paskui jis pasaulinius stebuklus darytų!“ Aš rašiau apie jį Puidai4Kazys Puida (1883–1945), poetas, dramaturgas, prozininkas, vertėjas. 1920 m. grįžęs į Lietuvą, įkūrė „Vaivos“ leidyklą, kuri pradėjo leisti literatūros klasikų seriją, redagavo ir leido žurnalus Gairės (1923–1924), Krivulė (1923–1925), Gaisai (1930–1931). ir Girai5Liudas Gira (1884–1946), poetas, kritikas, dramaturgas, publicistas, vertėjas. 1922–1926 m. buvo teatro direktorius, Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos sekretorius., kad pritraukt jį prie žurnalų, ir jo paties prašiau kol kas nesikišt į politiką. Mūsų menas, literatūra – plačiausia dirva jo skandalingajam temperamentui reikšti – tegu tik dirba. Jo naudai aiškiai pavyko pritraukt V. Steponaičio6Vytautas Steponaitis (1893–1957), žurnalistas, publicistas, redaktorius, bibliografas, bibliofilas, pulkininkas leitenantas, karo istorikas. Nuo 1919 m. dirbo Lietuvos kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriuje. 1919–1920 m. redagavo „Kariškių žodį“ (vėliau šis leidinys pavadintas „Kariu“). Nuo 1921 m. buvo karybos ir istorijos žurnalo „Mūsų žinynas“ redaktorius. prietelystę.

Pagaliau jis turi Kaune ir senų draugų: Čiurlionienė7Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958), rašytoja. 1919–1921 m. dirbo Krašto apsaugos ministerijos švietimo skyriuje Kaune. (jis buvo jos pirmas uchožiovas8Ухажёр rus =gerbėjas.)[,] Vailionis9Liudas Vailionis (1886–1939), Gamtos ir matematikos fakulteto dėstytojas Lietuvos universitete, vadovavęs augalų anatomijos ir fiziologijos laboratorijai, tapo šios mokslo šakos pradininku Lietuvoje., Vienožinskiai10Vinco Vienožinskio ir Liudvikos Vienožinskienės vaikai: Antanas ir Apolinaras (agronomai), Melanija (mokytoja), Marija (dantų gydytoja), Justinas (1886–1960) (dailininkas, tapytojas, dailėtyrininkas)., Varnas11Adomas Varnas (1879–1979), dailininkas. 1920 m. su kitais menininkais įkūrė Lietuvių meno kūrėjų draugiją. 1920–1922 m. šios draugijos pirmininkas., Vacl.12Vaclovas Biržiška (1884–1956), bibliografas. 1923–1944 m. Kauno universiteto bibliotekos direktorius. ir Viktor.13Viktoras Biržiška (1886–1964), matematikas, visuomenės ir politinis veikėjas. 1922 m. paskirtas Krašto apsaugos ministerijos artilerijos tiekimo viršininko pavaduotoju, 1922–1926 m. šios tarnybos viršininkas. Kartu 1922–1924 m. „Aušros“ gimnazijos, 1923 m. Suaugusių gimnazijos, 1923–1925 m. Aukštųjų karininkų kursų dėstytojas, 1922–1939 m. Vytauto Didžiojo universiteto docentas, 1928 m. profesorius. Dėstė 15 aukštosios matematikos disciplinų. Biržiškos ir t[.] t. Kaune daugiau juk aš jokių prietelių neturiu – negi rašysiu apie Herbačevskį Binkiui14Kazys Binkis (1893–1942), poetas, dramaturgas, publicistas. 1920–1923 m. (su pertraukom) lankė Berlyno universitete literatūros ir filosofijos paskaitas, važinėjo į Leipzigą Švietimo ministerijos leidžiamų knygų reikalais. ir panašiems tipams. Aš manau, kad jis Lietuvoj nepražus, o tiktai gražiai skandalys – tai labai reikalinga (parašysiu dar Šilingui15Stasys Šilingas (1885–1962), teisininkas. 1920–1926 m. advokatas Kaune. 1923–1924 m. Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos vicepirmininkas.)[.]

Aš visuomet maniau, kad tu esi geras berniokas, bet iš Tavo pasielgimo su Herbačevskiu aš nusprendžiau, kad tu esi dar geresnis, negu aš maniau.

Bučiuoju[.]
Tavo Balys

1 Juozapas Albinas Herbačiauskas (1876–1944) 1923 m. rugpjūčio mėn. iš Lenkijos grįžo į Lietuvą, 1923–1932 m. Kauno universitete dėstė lenkų kalbą ir literatūrą.

2 Juozas Urbšys (1896–1991), nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, vertėjas. 1922–1927 m. dirbo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje, buvo konsulinio skyriaus vedėjas Berlyne.

3 Marianas Zdziechovskis (Marian Zdziechowski, 1861–1938), 1921–1925 m. Stepono Batoro universiteto Vilniuje Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas.

4 Kazys Puida (1883–1945), poetas, dramaturgas, prozininkas, vertėjas. 1920 m. grįžęs į Lietuvą, įkūrė „Vaivos“ leidyklą, kuri pradėjo leisti literatūros klasikų seriją, redagavo ir leido žurnalus Gairės (1923–1924), Krivulė (1923–1925), Gaisai (1930–1931).

5 Liudas Gira (1884–1946), poetas, kritikas, dramaturgas, publicistas, vertėjas. 1922–1926 m. buvo teatro direktorius, Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos sekretorius.

6 Vytautas Steponaitis (1893–1957), žurnalistas, publicistas, redaktorius, bibliografas, bibliofilas, pulkininkas leitenantas, karo istorikas. Nuo 1919 m. dirbo Lietuvos kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriuje. 1919–1920 m. redagavo „Kariškių žodį“ (vėliau šis leidinys pavadintas „Kariu“). Nuo 1921 m. buvo karybos ir istorijos žurnalo „Mūsų žinynas“ redaktorius.

7 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958), rašytoja. 1919–1921 m. dirbo Krašto apsaugos ministerijos švietimo skyriuje Kaune.

8 Ухажёр rus =gerbėjas.

9 Liudas Vailionis (1886–1939), Gamtos ir matematikos fakulteto dėstytojas Lietuvos universitete, vadovavęs augalų anatomijos ir fiziologijos laboratorijai, tapo šios mokslo šakos pradininku Lietuvoje.

10 Vinco Vienožinskio ir Liudvikos Vienožinskienės vaikai: Antanas ir Apolinaras (agronomai), Melanija (mokytoja), Marija (dantų gydytoja), Justinas (1886–1960) (dailininkas, tapytojas, dailėtyrininkas).

11 Adomas Varnas (1879–1979), dailininkas. 1920 m. su kitais menininkais įkūrė Lietuvių meno kūrėjų draugiją. 1920–1922 m. šios draugijos pirmininkas.

12 Vaclovas Biržiška (1884–1956), bibliografas. 1923–1944 m. Kauno universiteto bibliotekos direktorius.

13 Viktoras Biržiška (1886–1964), matematikas, visuomenės ir politinis veikėjas. 1922 m. paskirtas Krašto apsaugos ministerijos artilerijos tiekimo viršininko pavaduotoju, 1922–1926 m. šios tarnybos viršininkas. Kartu 1922–1924 m. „Aušros“ gimnazijos, 1923 m. Suaugusių gimnazijos, 1923–1925 m. Aukštųjų karininkų kursų dėstytojas, 1922–1939 m. Vytauto Didžiojo universiteto docentas, 1928 m. profesorius. Dėstė 15 aukštosios matematikos disciplinų.

14 Kazys Binkis (1893–1942), poetas, dramaturgas, publicistas. 1920–1923 m. (su pertraukom) lankė Berlyno universitete literatūros ir filosofijos paskaitas, važinėjo į Leipzigą Švietimo ministerijos leidžiamų knygų reikalais.

15 Stasys Šilingas (1885–1962), teisininkas. 1920–1926 m. advokatas Kaune. 1923–1924 m. Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos vicepirmininkas.