Mielas Drauge! / Apturėjau iš Jūsų 2 korti su geromis žiniomis.
Mielas Drauge!
Apturėjau iš Jūsų 2 korti su geromis žiniomis. Ačiū
Jums širdingai už Jūsų tikrą draugiškumą, už Jūsų trūsą, už Jūsų pasišventimą mano
labui…
Laukiu, laukiu pinigų, bet sulaukti nebegaliu. Per tai aš
taip ilgai tylėjau ir Jums nieko nerašiau. Gal Stepon.1Vytautas Steponaitis (1893–1957), karininkas, žurnalistas, tuo metu dirbęs
Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Spaudos ir švietimo skyriuje. sunku?
Būtų man labai liūdna, jeigu Step. būtų priverstas pasišvęsti virš savo galės… Aš
nenoriu taip sunkiai išnaudoti širdingai man užjaučiančių ypatų… Supraskit mane: aš
geidžiu visados būti „džentelmenu“…
Nudžiugau, kad galėsiu grįžti tėvynėn[,] ačiū mano draugams, o ne ačiū valdžiai, kurios atskirieji
nariai velniai težino[,] už ką dar vis ant manęs urzgia…
Pridirbo „valdovais“ daug Prancūzijos (ir Lenkijos) šnipų, o manęs net ir lietuviu
nenori pripažinti…
Pons Staneika2Adalbertas Staneika
(1885–1962), Lenkijoje gimęs dailininkas, tapytojas, diplomatas. 1921–1930 m.
dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Romoje. Dailininkas iliustravo Juozapo Albino
Herbačiausko knygą Erškėčių vainikas (1908), yra nutapęs
rašytojo portretą. atsigabeno sau Ryman (kieno kaštu?) savo seserį
iš Krakovo (NB. lenkę!!!), o man grįžti Tėvynėn nėra pinigų!
Stačiai gėda apie tuos begėdiškus dalykus ir kalbėti… Mat lenkės – šnipai Ryme
– yra reikalingesnės negu aš Lietuvoje… Dėl to ir nesistebėkit, kad Lietuvai
taip ciniškai Vilnių atėmė… Ačiū tik „politikai“*) tokių
„lietuvių“, kaip ponai Staneikos, Milošai e tutti quanti3E tutti
quanti ital =ir visi jie.… Aš tai viską išaiškinsiu
mūsų visuomenei, atvykęs Kaunan… Dabar jau galėsit suprasti, dėl ko ne kurie mūsų
valdžios nariai nenori, kad aš būčiau Kaune! Jie baisiai manęs bijosi (jų sąžinė
netyra)… Jie žino, kad aš visus šnipus pirštu parodysiu… Vienok ir be to bus
skandalas… Lenkų šnipai Lietuvos valdžios atstovybėse jau per labai ciniškai elgiasi…
Gėda, gėda, gėda… Nėra kam atstovauti Lietuvos garbę!!!.. Lenkų šnipai –
kaipo „tikriausi lietuviai“ – taip sumakalavo dalykus, kad išties be mažos
revoliucijos pas mus neapsieisim…
Meldžiu, praneškit mano vardu ponui Biržiškai,4Mykolas Biržiška (1882–1962), literatūros istorikas,
nepriklausomybės akto signataras; nuo 1922 m. vasario 16 d. dirbo Lietuvos
universitete Humanitarinių mokslų fakulteto ordinariniu profesoriumi, 1922 m.
buvo fakulteto dekanas. MB einant dekano pareigas, 1923–1932 m. fakultete JAH
dėstė lenkų kalbą ir literatūrą. kad aš, nesulaukęs iš jo nei jokio
atsakymo, esmi tuomi baisiai paniekintas ir atsisakau būti Univers.5Kalbama apie Vytauto Didžiojo universitetą Kaune, tuo metu vadintą
Lietuvos universitetu. lektorium. Grįžęs Kaunan, aš rasiu sau darbą. Be jų
„malonės“ tokioje chamizmo formoje apsieisim. Man gana to
oficialinio chamizmo. Tfu! Begėdžiai! Kviesti Kaunan dar pradžioje lapkričio m., per
m. ir lig šiol tylėti, nei jokios žinios nesuteikti! Lenkų kalboje tas vadinasi
„swinstwo“…6„Swinstwo“ lenk
=niekšybė. Praneškit apie tai ponui Biržiškai ir paprašykit, kad gražiau
Lietuvos kultūrą atstovautų… Aš ne pašlemėkas, kad norėčiau tokią kiaulybę toleruoti…
Tai mano paskutinis žodis, kurio neatmainysiu! Apie tai
žinokit…
Spaudžiu Jūsų ranką širdingai.
Jūsų J. A. Herbačevs
________________________________________________________________________________________________________
*) Priversti Lietuvą būti Prancūzijos (na, ir
Lenkijos) bernu – už tai moka frankais! Nusistatyti prieš Vokietiją ir
Rusiją – „šventas Vatikanas“ to reikalauja…