Malonėčiau patalpint į tamstų laikraštį šią mano
korespondencijėlę ir eiliukes.
Mano adresas: „Поневeж, Дворянская, Б. Срого“1 „Поневeж, Дворянская, Б. Срого“
Pseudonimas – „Ilgunas“.
Su pagarba B. Sruoga
P. S. Malonėčiau parašyt, kokiuo būdu siųst rankraščius [?]
B. S.
M. K. Čiurlioniui
Ilgunas
Vabalninkas. Pernai mes susilaukėm naujo klebono kun.
Miežinio. Prieš jo atvažiavimą klebonai kiekvienais metais, pirmose sausio dienose[,] surinkdavo bažnytinį komitetą dėl apsvarstymo parapijos
reikalų. Tame komitete dalyvaudavo bažnyčios dešimtininkai. Klebonas atiduoda
atskaitą[,] kiek surinkta kalėdojant, kiek sumesta
šventadieniais ant bažnyčios, kur kiek išleista, kiek liko arba trūko. Komitetas
nutardavo[,] kokiems tikslams suvartot likusieji
pinigai, ką pirkt, kas pataisyt.
Prie dabartinio klebono jau komiteto nebėra, nebereikia,
atgijo patvaldystė. Klebonulis sau vienas apsvarsto parapijinius reikalus, atskaitas
pasilieka sau, pinigus žmonių suvartoja palei savo norą. Parapijonys tuo labai
neužganėdinti. Jie sako, kad klebonas norįs iš tų pinigų (bažnytinės kasos) užsimokėt
algas savo tarnaitėms.
Vienok keista […] Ilgunas3 Ankstyvas straipsnio variantas.
Vabalninkas. Mūsų miesčiukas labai turtingas gydytojais.
Yra vienas tikras gydytojas ir felčeriai (vienas žydas). Į ligonbutį eina abu
lietuviai, bet kaip vienas[,] taip kitas parsidavę
degtinei. Atvažiuoja kartą žmogelis pas vieną, tas guli išsitempęs ir sako:
„Nevažiuosiu, pone, pilvas sopa.” Ką darysi, reikia eit pas kitą. Tas tuoj pažadėjo
važiuot, tik reikia palaukt, kol išsirengs. Žmogelis čion laukia keletą valandų, o
ligonis namie miršta. Mat mūsų daktarėlio besirengiant priragauta degtinėlės ir
užmigta ant kėdės. Virsdamas nuo kėdės pabudo[…]4