Balio Sruogos atvirlaiškis Liudui Girai, 1913-11-25, iš Panevėžio – į Vilnių Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Vilnius, Lietuva 2021

Atvirlaiškio atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (tel.: (8 5) 262 2592, Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, biblt@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. Nurodyti autorių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai įvairiems asmenims Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Liudas Gira

Autografas: LLTI BR, f. 13, b. 1630. Atvirlaiškis. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal pašto spaudus, adresą. Rašyta 9,0×14,0 cm rusiškame atvirlaiškio blanke – gelsvoje kortelėje su raudonu spausdintu užrašu „[ПОЧТОВАЯ] [КАРТ]ОЧКА“ (1r–v) parkeriu (juodu rašalu). Spausdinti: trijų kapeikų vertės pašto ženklas su carinės Rusijos ereliu, vinjetė su Rusijos imperijos herbo motyvu. Rusiški pašto spaudai: išsiuntimo – Panevėžys, [19]13-11-25, gavimo – [Vil]nius. Numeruota pieštuku kita ranka: „130“, „132“, „156“. Dėmėta. Aplankstyta. Pažeista, viršutinė dalis nuplėšta. Vytauto Sirijos Giros nuosavybė. Nuorašas (Algio Samulionio rankraštis): LLTI, f. 53, b. 1288, l. 1. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Atvirlaiškis.

 Lietuvių Rusų 1r–v rašyta parkeriu (juodu rašalu) Balio Sruogos ranka. 1v viršuje dešinėje pieštuku numeruota „130“, kairėje – „132“, apačioje – „156“.

Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas

Laikomasi skaitmeninio Mary Mitford Russell archyve pateiktų laiškų kodavimo rekomendacijų (TEI P5 XML pritaikyta dirbti su Oxygen XML Editor 18.0):

Atvirlaiškyje, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“).

Genetiniame atvirlaiškio tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis variantas.

Minimaliai redaguotame atvirlaiškyje taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r

Вильна. Богодѣeльный пер. No 4, кв. 2 В ред. газ. „Viltis“Вильна. / Богодeльный пер. No 4, кв. 2 / В ред. газ. „Viltis“ rus =Vilnius. / Prieglaudos sk[ersgatvis] Nr. 4, 2 b[utas] / Laik[raščio] „Viltis“ red[akcijai]. Viešpačiui Liūudui Girai

1v

Šiemet [baigdami] [mo-] kyklą sumanėme suv[aidinti] […][,] nutarę vaidinti „Inteleigen[tus][“][,] Balys Sruoga, tuo metu Panevėžio realinės mokyklos šeštos klasės mokinys, bendradarbiavo dramos bei muzikos mėgėjų draugijoje „Aidas“. 1913 m. Panevėžyje Balys Sruoga kartu su kitais mokiniais planavo organizuoti renginį, iš pradžių norėjo vaidinti D. Švenko 4 veiksmų komediją Inteligentai, arba Parinktieji žmonės. silpnutis ir mūsų dvasiai neatsakąs. Dabar pasirinko- me „PuidosKazio Puidos triveiksmė drama Undinė (1911). „Puida dramoje Undinė svarsto lietuvių atgimimo laikais aktualią problematiką – lietuvis veda kitatautę ir pamiršta tėvynę“ (plačiau žr. Aušra Martišiūtė, Pirmasis lietuvių dramaturgijos šimtmetis, Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006, p. 255–258).“ „Undinę“. Todeėl ir kreipiuosiu prie Gerb., =Gerb[iamojo]. Liudas Gira (1884–1946), rašytojas, publicistas, vertėjas. Tuo metu dirbo dienraščio „Viltis“ redakcijoje. kad gavus pavėlyijimą vaidinti. Ar nebūtų galima pavė- lyt be honoraro.? Kaipo mokiniai, pinigų neturime ir sunku mums būtų su atsilyginimu… Taipogi ar galima tikėties leidimą gausiant? Kas rei- kėtų daryti, kad jį gavus? Girdėjau, kad Utėenoje vaidino „Ne-sau žmones“.Vydūno (1868–1953), rašytojo, filosofo, Rytų Prūsijos kultūros veikėjo, trilogijos Prabočių šešėliai (1900–1908) antroji dalis – drama „Ne sau žmonės“. Balys Sruoga, besimokydamas Panevėžio realinėje mokykloje, prisidėdavo, siūlydamas idėjas, rengiant vadinamuosius lietuviškus vakarus, susidėdavusius iš dviejų dalių – vaidinimo ir šokių. 1913 m. Balys Sruoga „organizavo Vydūno dramos „Ne sau žmonės“ mėgėjišką pastatymą, bet toliau repeticijų, kurios vyko, rodos, daktaro Venslovo namuose, Ramygalos gatvėje, tas dalykas kažkodėl nepajudėjo“ („[Juozo Urbšio atsiminimai apie Balį Sruogą]“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 66). Kaip ten leidimoą gavo? Kažin mums ar nepavėlytų?

Laukiu atsako.

Su pagarba Balys Sruoga
Tekstologiniai komentarai

1 Šieme[t] […] […] ] def t, p def txt, rest [baigdami] [mo-] 2 suv[aidinti] […][,] ] def ver, rest, p def txt et interp 3 „Inteligen[tus][“][,] ] def ver et interp p ver, rest 4 ne[at]sakąs ] ill at, def, rest 5 Puidos ] a ver ras si „ 5 Puidos ] p ver ras si “