Sesutėle!
Dievuliau mano! Tau šiandie kvotimas? Laimės, laimės
tau[,] laimės! Ką aš daugiau tau pasakysiu, kuo aš tau
padėsiu! Būkie palaiminta, būkie… Vakar vakare meldžiaus už tave, kalbėjau maldas su
ašarom, su sielvarta, su skausmu… Malda tik tada tėra šventa[,] kad ją skausmas gimdo! Ir ašaros tada pašvintos, kai jas malda
ištreškia… Tik dabar aš tepažinau, kas tu esi, ar gal kas del manęs tik…
Ši valanda tau turbūt taip sunki, taip intempta, bet
kuo aš tau padėsiu[,] kuo padėsiu! Jei nori mano minčių
– jos visos senai tavyje… Jei nori mano sielos – ji jau senai su tavim,
nori mano ašarų – senai jau jomis akys žvilga. – Vakar visą dieną buvau
pas Šilingą2Pirmasai baras ir savaitraščio Santara priedo Pradalgiai
redaktorius, eseistas. 1915 m. gyveno Petrograde. Priklausė prie Rusijos vidaus
reikalų ministerijos sudarytai Atstovų tarybai lietuvių pabėgėlių reikalams
tvarkyti. Buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro Komiteto
sekretorius ir faktinis vadovas.[,] ten parašiau laišką, bet
sudraskiau ir dabar pačte rašau. Norėjau Tau parašyt daug daug ir gražiai, o išėjo
kvailai. Kažko negaliu šiandie rašyti… Visą dieną skauda be galo galva ir krūtinė
truputį, ir kažko skaudu, skaudu. Pas brolį3– neturiu kur dėties, nė kur prisiglausti…
Eisiu in gatvę, in purviną gatvę. –
Bet tu [,] sesute[,] būkie palaiminta, būk… Pasimelsiu, kad Tau tik
būt gerai… Sudieu
Bučiuoju, bučiuoju [.]
Bučiuok Jadzę [.]4 Jadvyga Čiurlionytė (1887–1941), Valerijos Čiurlionytės
sesuo, etnomuzikologė; 1915–1918 m. mokėsi Maskvos filharmonijoje. Šį sakinį
Balys Sruoga priešinga atvirlaiškio tekstui kryptimi prirašė atvirlaiškio
antrosios pusės viršuje, tuščiame tarpe.