Ašarėlės gailestingos Blęstančias akis sustingdė. Ašarėlės šaltos, stingios Dar skaudžiau žaizdas subrinkdė.
Sutemoj drebėjau nykiai – Aš laidojau, kas tik gimęs. Išsiilgęs beldžiuos tykiai In duris žinyno kimias.
Mano maldos šaltos, stingios. Aš per naktį kaip šešėlis… Ir žinyčios slėpiningos Ar priims dar mano gėles?..
Durys kimios… Meldžiu tykiai[:] – O, atleisk man, Dieve šventas! Galvos lenkias nykiai, nykiai… Stingsta rankos… Leidžias, krenta…1Balio Sruogos eilėraščio „[Ašarėlės gailestingos]“, neįėjusio į poezijos rinkinius, ankstyvas variantas; vėliausią redakciją ir teksto istoriją žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 228, 789. Laiške eilėraštis išbrauktas pieštuku dviem vertikaliomis linijomis, spėtina, kita ranka.

– – –

Sesute! Antra diena, kaip tu nuo manęs toli-toli… Antra diena[,] kaip išvažiavau, o rodosi [–] amžius praėjo… Kaip aš gyvensiu, kaip aš pasauly bebūsiu!.. Prie tavęs būdamas, jei kartais ir buvau vienas, tai laukdavau tos valandos, kad tave vėl išvysiu, žinojau[,] kad vėl būsiu su tavimi, vėl bus lengva, vėl užgis žaizdos, vėl atslūgs sielvarta. Dabar vienas esu, vienas esu ir laukti neturiu ko, ir dėties neturiu kur. Ko man belaukti?.. Kur man beeiti?.. Visur esu svetimas, visur esu nesavas, užklydęs… „Serga širdis… Mano širdis labai skauda krūtinėj…“ Ką aš dabar padarysiu! Ką padarysiu! Valkiojaus per dieną, kliedėjau per naktį… Bijau bedugnės ir klaikumos… Pavasario džiaugsmas taip vargina, taip slegia skaustančią mano sielą… Niekados nebuvo taip skauda, kaip šiandie… Niekados aš gyvendamas nieko negalvojau, buvau tikras savo jutimams, o dabar prasivėrė tamsios durys ir gyvenimas pastatė savo „?“ Galvoju ir nieko neišgalvoju ir kas valanda vis skaudžiau daros. Petrapilin atvažiavau be reikalo – aš čia visai nereikalingas ir niekas manęs nelaukė.

Užrubežin važiuoti turbūt neprisieis. Komitete2Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas. dalykai negerai. Piningų visai maža. Kareivijon nori paimti Šilingą3Stasys Šilingas (1885–1962), teisininkas, spaudos darbuotojas. Priklausė prie Rusijos vidaus reikalų ministerijos sudarytai Atstovų tarybai lietuvių pabėgėlių reikalams tvarkyti. Buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro Komiteto sekretorius ir faktinis vadovas. ir 10 dar kitų. Visi susinervavę, susierzinę. Apie važiavimą užrubežin Šilingas tik ranka numoja. Gal kai su savo kareiviavimu nusiramins, gal tai ir kalbės ką nors apie mane. Dabar (17 gegužės) laikysiu vieną kvotimą, tai gali būt rudenį jau galėsiu persikelt Maskvon4Po metų Balys Sruoga tapo Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakulteto studentu.. –

Atsivilko brolienė5Tatjana Zavarina-Sruogienė (1889–1979), Balio Sruogos brolio Adolfo Sruogos žmona, su kuria Balys Sruoga nesutarė. Brolienė jo nemėgo, ignoruodavo, palikdavo alkaną, linkėjo bloga (kad jis būtų paimtas į karą). ir aš nebegaliu daugiau rašyt. Kai paliks sieloj kiek lengviau – tuoj daugiau ir gražiau parašysiu.

Neapleisk manęs. Neužmiršk manęs. Pasimelsk už mane. Bučiuoju, geroji mano Sesyte[.]

Tavo Bol

Šilingui ir Varnui6Adomas Varnas (1879–1979), tapytojas, grafikas, liaudies meno rinkėjas, fotografas. 1914–1918 m. gyveno Rusijoje. 1916 m. Stasio Šilingo pakviestas į Petrogradą, buvo Lietuvių Centro komiteto Technikų sekcijos, rengdavusios sąmatas, reikalų vedėjas. labai patiko vertimas tavo ir patsai veikalas. Sako[,] labai gerai išversta.

Daugiau tau rašysiu jau in Voronežą.

Tavo Bol

1 Balio Sruogos eilėraščio „[Ašarėlės gailestingos]“, neįėjusio į poezijos rinkinius, ankstyvas variantas; vėliausią redakciją ir teksto istoriją žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 228, 789. Laiške eilėraštis išbrauktas pieštuku dviem vertikaliomis linijomis, spėtina, kita ranka.

2 Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas.

3 Stasys Šilingas (1885–1962), teisininkas, spaudos darbuotojas. Priklausė prie Rusijos vidaus reikalų ministerijos sudarytai Atstovų tarybai lietuvių pabėgėlių reikalams tvarkyti. Buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro Komiteto sekretorius ir faktinis vadovas.

4 Po metų Balys Sruoga tapo Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakulteto studentu.

5 Tatjana Zavarina-Sruogienė (1889–1979), Balio Sruogos brolio Adolfo Sruogos žmona, su kuria Balys Sruoga nesutarė. Brolienė jo nemėgo, ignoruodavo, palikdavo alkaną, linkėjo bloga (kad jis būtų paimtas į karą).

6 Adomas Varnas (1879–1979), tapytojas, grafikas, liaudies meno rinkėjas, fotografas. 1914–1918 m. gyveno Rusijoje. 1916 m. Stasio Šilingo pakviestas į Petrogradą, buvo Lietuvių Centro komiteto Technikų sekcijos, rengdavusios sąmatas, reikalų vedėjas.