Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1923-08-15, iš Miuncheno

1r Vandukai, mylimas,

Gavau tavo ilgą laišką – o buvau kiek nu- liūdęs, jau daugiau sąavaitės nebebuvau turėjęs. Bet kaip bus, Vandukai, jeigu tavęs ir į Mar v b urgąMarburgo universitetas Vokietijoje. nepriims? O kad priimtų – maža vilties, nes aš girdėjau, kad vokiečių centralinė valdžia yra įsakiusi šiais metais nebepriimti jokių sve- timtaučių į jokią aukštesnę mokyklą. Kiek tai iš tikrųjų teisybė – nežinau, bet kiek girdėti, padavusie naujai prašymus, niekur nėra priimti.Studijų Berlyne Vanda Daugirdaitė negalėjo tęsti, nes 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, vokiečiai nepratęsė leidimo studijuoti Vokietijos universitetuose tiems lietuvių studentams, kurie buvo baigę mažiau kaip keturis semestrus. Vanda Daugirdaitė buvo išklausiusi tris. Kas bus? Ar stot į Kauno universitetą?Vanda Daugirdaitė Lietuvos universitete Kaune studijavo 1924–1928 m., istorikės diplomą gavo 1929 m. Bet aš manau, kad Kaune didesni formalistai, negu vokiečiai. Tave Kaune priimtų tiktai turbūt, kaipo laisvą klausytoją, ir ką buvai Vokietijoje – vargu bau užuskaitytų. O baigt Kauno universitetą – tai vers ne tiktai lotynų kalbą laikyti, bet turbūt ir graikų. Istorikams Rrusuose tai buvo būtina, o Kauno universit. yra daugiau rusų pavyzdžio. Ir šiaip viso- kio balasto tektų pasiimti. Tiktai tTeologijos- filosofijos fakultetas sutvarkytas daugiau vVakarų Eiropos pavyzdžiu. Ten gal visai priimtų, bet ten ir gi irgi nežinau, ar būtų malonu lankytis. Kiek matyt iš Tavo laiško, Tu ir gi irgi nelabai tenori važiuot į Kauną. Gal ir iš tikrųjų neverta bandyt stot į Kauną. Gal šįis semestras taip praleist, gal paskui pasikeis laikai, gal bus galima ir Vokietijoj b p abaigt. Tiktai ar bBuūgiuose sėdėti Tau? Ar išturėsi? Aš taip toli pasilikau, ir jei tu buūsi Buūgiuos, kada mes bepasimatysim.[?]

Ir man dažnai gaila, kad mes atidėjom iki pavasariui.Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė planavo susituokti 1924 m. pavasarį, kai Balys Sruoga baigs studijas Miuncheno universitete. Bet dabar vargu, ar begalima atitaisyti. Pas mane šiuo Ttarpu yra per maža pinigų, kad parvažiuoti į Lietuvą, viską padaryti, ir kad paskui abiem važiuoti į Vokietiją. Kad tai padaryti, aš turėčiau dabar kokį mėnesį vien pinigams tedirbti, o tai reikštų, kad mano kvotimus reikia atidėti[,] – kuriam laikui – aš jau nežinau. Prieš Kalėdas gi kvotimus vargu ar suspėsiu išlaikyti. Tai nėra labai tikra, galiu kartais ir neišlaikyti, Ttuomet Ttektų vėl 6 mėn. laukti iki kitų kvotimų. Aš manau, gal geriau iš karto tiksliau prisirengti, ir iš karto viską baigti.Balys Sruoga slavų gramatikos, vokiečių literatūros ir filosofijos baigiamiesiems egzaminams intensyviai ruošėsi 1923 m. lapkritį, gruodį, sausį, o studijas Miuncheno universitete baigė 1924 m. vasario 8 d. Vis tiktai aš jau labai norėčiau baigti, nes kitaip – iš visų atžvilgių būtų labai negerai. Aš manau, visoms „iškilmeėms“ atlikti užteks pinigų,Balys Sruoga rašo apie būsimą santuoką, planuotą iš anksto. Finansiškai jaunuosius parėmė Balio Sruogos brolis Adolfas Sruoga. Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė, susižadėję 1923 m. per Sekmines, susituokė Būgiuose 1924-03-22. kuriuos aš gausiu pardavęs disertaciją, bet tai galiu padaryti, kai ji bus jau vokiečių kalba įteikta ir fakul- teto galutinai priimta.Balio Sruogos disertaciją „Lietuvių liaudies dainos lyginant su slavų (lenkų, rusų, baltarusių ir ukrainiečių) dainomis“, parašytą rusiškai, į vokiečių kalbą 1923 m. rudenį, rugsėjo ir spalio mėnesiais, išvertė artimas jo studijų draugas, rašytojas Erich Müller-Kamp: „Balys Sruoga tuomet rašė disertaciją apie lietuvių dainas (ją vėliau įteikė Berneckeriui ir apgynė). Aš išverčiau tą rusiškai parašytą darbą į vokiečių kalbą“ (Erich Müller-Kamp, „Balys Sruoga Münchene“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 92). O lietuvių kalbon ji dar reikia išversti ir gerai perdirbti. Ir šiaip, ir taip galvoju, bet man vis tiktai rodos, geriau palaukti iki m u a su no kvotimų – kitaip gali būti daug negero. Tu nepyk, Vanduk, kad aš taip šaltai samprotauju, bet iš tikruųjų, kažin ar būtų galima kas kitaip padaryti. O gal tu galėtum nors trumpam laikui ru- deniop atvažiuot į Vokietiją? Ar tai „ l s avo reikalus“ likviduot, ar tai deėl kokios kitos priežasties. Būtų baisiai gerai – kaip tu manai apie tai?

Aš vis manau, pavasarį, kai mes buūsim visai kartu, kur mes apsistosim gyventi? Aš manau, kad būtų geriausia Klaipėdoj.Susituokę Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė išvyko gyventi į Klaipėdą, kur Balys Sruoga buvo anksčiau susitaręs dėl darbo laikraščio Klaipėdos žinios redakcijoje. Balys Sruoga 1922 m. Klaipėdoje rašė libretą kompozitoriaus Stasio Šimkaus operai pagal Jono Žiliaus-Jonilos poemėlę Vestuvės. Gyvendamas Kopgalyje pas Žilių, iš kurio ir Šimkus nuomojosi butą, Sruoga susidraugavo su jais. Sruogai ypač patiko bendrauti su Žiliumi, kurį laikė eruditu, nepakankamai įvertintu, talentingu rašytoju. „Visai įmanoma, kad operą rašant kilo ir mintis, kad, baigęs mokslus, B. Sruoga galėtų atvažiuoti į Klaipėdą ilgesniam laikui – gyventi ir dirbti. Šiaip ar taip, 1923 m. rugpjūčio 15 d. B. Sruoga siūlo V. Daugirdaitei po vestuvių apsistoti Klaipėdoje, pas J. Žilių, jo namuke tarp marių ir jūros. Nepraėjus dviem mėnesiams, matyt, gavęs teigiamą atsakymą, jau rašo S. Šimkui, prašydamas sutarti dėl buto. Klaipėdiškiai – tiek S. Šimkus, J. Žilius, tiek į Klaipėdą persikėlęs „Lietuvos“ laikų pažįstamas žurnalistas J. Pronskus – B. Sruogos sumanymą sutiko entuziastingai ir iškart sutvarkė visus buitinius klausimus, padarydami gerokai daugiau, negu buvo prašomi. Netrukus B. Sruoga gavo oficialų pasiūlymą dirbti Lietuvos vyriausybės steigiamo dienraščio „Klaipėdos žinios“ redakcijoje ir priėmė jį, pasižadėdamas pradėti darbą 1924 m. balandžio 1 d. […] [B]e to, B. Sruoga norėjo pabėgti nuo Kaune vyraujančio ūpo, būti arčiau gražios gamtos“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 177–178). Aš manau, kad mes būutą gautumeėm pas Žilių,Jonas Žilius-Jonila (1870–1932), rašytojas, Lietuvos atstovas Klaipėdoje. kur pernai ŠimkusStasys Šimkus (1887–1943), kompozitorius. Stasys Šimkus, grįžęs į Lietuvą po kompozicijos studijų Leipcigo ir Berlyno universitetuose, 1923 m. Klaipėdoje įkūrė muzikos mokyklą, joje dėstė, buvo jos direktorius. gyveno, – jis dabar savo vilą nusipirko. O pas Žilių – mes turėtumėm gražią „salką“ – 4 kambariai ir virtuvė. Iš vienos pusės – juūra – langai išeina, iš kitos pusės miškas – pušynas, toliau už 20 min. plačiosios marės. Taip vadinamajame „Sandkruge“„Sandkruge“ vok =Smiltynėje. Smiltynė – Klaipėdos miesto dalis Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje, į pietus nuo Kopgalio. Iki 1945 m. gyvenvietė vadinta Sandkrug.. Man tenai labai norėtuųsi gyventi – kaip Tu manai apie tai, Vanduk? Miesto visi patogumai, bet tai toli ne miestas. Ir ten nėra to ūpo, kurs Kaune. Ir ten galima būtų dirbti, ir darbo būtų taip daug! Kaip tu manai? Jei tu sutiktum, tai aš tuojau parašyčiau laišką Žiliui deėl būuto – ar gerai? Aš manau, kad Žilius man būutą tą išnuomuotų, nors šiaip jis, rodos, niekam neišnuomuoja. Kaip tu manai, Vanduk?

– – –

Apie KazįKazimieras Sruoga (1899–1974), jauniausias Balio Sruogos brolis. 1921–1923 m. studijavo ekonomiką Berlyno universitete. Kazimierui Sruogai, baigusiam tris kursus, dėl politinių aplinkybių neleista toliau tęsti studijų, todėl jis, kaip ir Vanda Daugirdaitė, turėjo iš Vokietijos grįžti į Lietuvą – į Baibokus. Kazimieras Sruoga 1925 m. baigė Sankt Galleno prekybos institutą Šveicarijoje. aš nieko nežinau. Jis turėjo va- žiuot į kažkokį kurortą, bet kur – aš jau neatmenu, ir adreso neturiu. Iš kurorto žadėjo važiuoti namo. Gal jau dabar yra ir namo išvažiavęs. Bet jis jau man kokie 3–4 mėnesiai nėra nieko rašęs. Taip-pat Taip pat niekas nieko nerašo ir iš namų. Taip-pat Taip pat ir Juozas,Juozapas Sruoga (1886–1957), vyriausias Balio Sruogos brolis, teisininkas, diplomatas. 1923 m. dirbo Lietuvos atstovybės Berlyne Konsuliniame skyriuje. „Juozapas – vienas iš rimčiausių Sruogų šeimos narių. Labai tvarkingas, negirtuoklis, santūrus, geras tėvams ir kaimynams. Dažnai rašydavo laiškus ne tik tėvams, bet ir kaimynams, pažįstamiems. […] Jo laiškai tikrai būdavo įdomūs. Pavyzdžiui, rašo iš Šveicarijos apie kalnus, ežerus, keliones. Taip gražiai viską aprašo, kad atrodo tikra fotografija. Jis pats daug fotografuodavo. „Šis tai vaikas, taip daug parašo, o Balys – brūkštels porą žodžių, ir viskas, nei ką skaityti, nei ką kitam parodyti“, – sakydavo tėvai“ (Mikalojus Lomanas, „Apie Balio Sruogos senelius ir prosenelius“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 19). kur paprastai rašyt labai netingi, ir dabar sėdi Baibokuos – jau kelios sąavaitės aš ir iš jo nieko neturiu. Nežinau, kas Ttenai dedas.

– – – – – – – – – – – – –

Matai, Vanduk, aš šiandie atsikėliau 6 val. – dabar kasdien taip darau – gult einu 9 – ir tau rašau. Dienos pas mus vis dar tokios gražios, o aš per dienas sėdžiu – vienai vienas, griauž- damas formulas ir pats baigdamas pavirsti į kempynę. Bet aš bijau nors valandėlei iškliypti iš „nustatyto kurso“ – ir visas kitas mintis veju lauk – tebūnie[,] kas nori, o aš turiu padaryti, kas reikia – o paskui pasidžiaugsiu gyvy- bės pilnybe – pasidžiaugsiu saule ir vėju – su Tavimi. Aš tik vieną norą teturiu, kad kaip nors ateitų lytingos dienos, kad būtų apsiniaukus ir tamsu – man būtų kurkas kur kas ramiau ir lengviau sėdėti kambary. Dabar kartais toks noras ateina paduūkti, bet aš stengiuos apie tai negalvot, rausiuos vėl į formulas, nors kartais visą pusvalandį vieną sakinį teskaitau. O vis tik kvotimus aš išlaikysiu – kas ten nebūtų. O ten[,] – Vanduk! Tu tuomet nebesa- kysi Ttokių daiktų, kaip dabar kartais. Ir deėl Saalfeldo – nekalbėk taip, Vandukėli, man niekūumet tokios mintys neateina, kaip tu sakai. Ir deėl manęs[,] Vanduk, tu nebijok – bet juk tu pati žinai. Jeigu aš nežinočiau, kad aš tave turiu, aš nenusėdė- čiau taip, kaip dabar, aš nežinau, kas su ma- nim būtų! Dabar aš turiu stiprybės, ir pasir i y žimo, ir ištvermės – – Vanduk, nemanyk taip! Bučiuoju tave labai – visą – visą – bučiuoju. Būk gera, Vandukėli!

Bal 15/VIII

O KlimaiKlementina Kopystinskaitė (?–1948), Vandos Daugirdaitės motinos globotinė, gyvenusi su Kazimieru Daugirdu Būgiuose, vadinta Klima. kloniokis, ir pasakyk, kad aš dar didesnis užaugau.Sakinys, prirašytas vertikaliai dvilapio antrojo lapo antros pusės kairėje paraštėje.

Ar seniau AldonaAldona Čarneckaitė (1898–1998), Vandos Daugirdaitės bičiulė. 1920–1924 m. studijavo Berlyno universitete mediciną, gydytoja pediatrė. Iš pradžių tarp jos ir Balio Sruogos buvo šalti tarpusavio santykiai, tačiau susitikimai kelionėse, išvykos į kalnus požiūrį pakeitė – jie susidraugavo: „Vandukai! Jau antra diena kaip nusileidom į Bavariją, į Oberstdorfą. Purvini, suplyšę, pavargę, nemiegoję, tik dūšioj aukštybes sapnuodami. Staiga Oberstdorfe, beieškodami nakvynės, sutikom gatvėj Aldoną Č. ir jos prietelką bulgarką, kokią tai Nadią. Jos mums surado kambarį, skalbėją, padarė protekciją banke ir t. t. Ir kažkaip keistai pasidarė, seniau aš baisiai Aldonos nemėgau, o dabar per vieną dieną visai gerai susigiminiavom, kad net norėjom išsiaiškinti, kodėl mes pirma tokią antipatiją kits kitam jautėm. Vakar visi keturi jau buvom nuėję Austrijon, vakarieniavom, maudėmės, bėgiojom, šėlom“ (Plačiau apie jų kelionę į Austrijos kalnus žr. in: Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Oberstdorfo – į Būgius, po 1923-08-07, in: LLTI BR, f. 53, b. 659_37, l. 1v). apie mane ~~gerai~~ negerai kalbėdavo? Dabar su ja mes gerai susigyvenom, ir man rodos, kad ji mane gerbia. Prie manęs ji visuomet nuoširdi. O aš ir ant Biržiškienės (Br.)Bronislava Šėmytė-Biržiškienė (1879–1955), Mykolo Biržiškos žmona. Ji nemėgo Balio Sruogos, todėl bandė supiršti Vandą Daugirdaitę su Viktoru Biržiška. Vanda Daugirdaitė su juo susipažino Berlyne: „Viktoras Gailius buvo Lietuvos atstovu Berlyne nuo 1920. V. 1 iki 1922. VII. 1. Per jo išleistuves išsikalbėjau su Viktoru Biržiška, kuris tuo laiku buvo Berlyne Lietuvos kariuomenės reikalais. Aš jį pažinojau nuo vaikystės, labai jo varžiaus, prisiklausius apie jo aštrų liežuvį – jis buvo apie 15 metų už mane vyresnis. Netikėtai Berlyne su juo susidraugavom. Jis apie Balį girdėjo iš Vaclovo, su kuriuo Balys jau nuo 1919 m. bendradarbiavo. Viktoras ir Vaclovas Biržiškos sudarė apie Balį gerą opiniją, priešingai negu Bronislava Mykolienė, kuri Balio nekentė ir kartu su dauguma pažįstamų buvo pasibaisėjus mano santykiais su Baliu, tokiu „šalapajum“. Ji net bandė mane piršti Viktorui, bet šis kaip tik padėjo man, kad tėvas Balį priimtų ir susitaikytų su mintim, kad aš už jo tekėsiu. Juk aš visą laiką gyvenau baimėj, kad jis nesutiks…“ (Vandos Sruogienės pastaba, žr. Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, po 1922-07-03, in: KC PENN, Ms. Coll. 1255, b. 1, f. 1, l. 43). nepiykstu – kuo ji kalta, kad kvaila!„Ar seniau Aldona apie mane negerai kalbėdavo? Dabar su ja mes gerai susigyvenom, ir man rodos, kad ji mane gerbia. Prie manęs ji visuomet nuoširdi. O aš ir ant Biržiškienės (Br.) nepykstu – kuo ji kalta, kad kvaila!“ Tekstas, vertikaliai prirašytas dvilapio antrojo lapo pirmosios pusės kairėje paraštėje.

Tekstologiniai komentarai

4 Marburgą ] cor pro Marvurgą, cor b pro v 29 pabaigt ] cor pro babaigt, cor p pro pri b 40 vargu ] def ar 53 rodos ] def d 54 mano ] cor pro musu, cor a pro pri u, cor no pro su 60 savo ] cor pro vid lavo, cor s pro vid l 102 vėju ] def ė 115 neateina ] def at 121 pasiryžimo ] cor pro pasirižimo, cor y pro i 124 Bal ] sign 126 O Klimai kloniokis ir pasakyk, kad aš dar didesnis užaugau. ] 2v add phr in sin mg, vert 127 negerai ] a ras gerai 127–130 Ar seniau Aldona apie mane negerai kalbėdavo? Dabar su ja mes gerai susigyvenom, ir man rodos, kad ji mane gerbia. Prie manęs ji visuomet nuoširdi. O aš ir ant Biržiškienės (Br.) nepykstu – kuo ji kalta, kad kvaila! ] 2r add text in sin mg, vert