Urbšeli,1 Juozas Urbšys (1896–1991),
Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas,
vertėjas. 1922–1927 m. dirbo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų
ministerijoje, buvo konsulinio skyriaus vedėjas Berlyne. gavau –
labai ačiū! Gaila, kad nepasilikai savo dalies – dabar vėl nežinau,
kaip parsiųsiu.
Kodėl Kirša2 Faustas Kirša (1891–1964),
poetas, publicistas; tuo metu Berlyne studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą,
filosofiją, estetiką ir architektūrą. taip sumandrėjo – kad
nenori man nė žodelio parašyti?
Kaip patinka pora, kur kitoj pusėj pamaliavota –
man rodos[,] nieko sau?!3
Jadvyga
Čarneckaitė-Grigienė (1904–1987), skautė, jauniausia Aldonos Čarneckaitės ir
politiko, pirmojo Nepriklausomos Lietuvos finansų ministro, diplomato Valdemaro
Vytauto Čarneckio (1893–1942) sesuo, vėliau Štuthofo koncentracijos stovykloje
nukankinto Broniaus Grigo žmona. Studijavo Berlyne ir dirbo Lietuvos
pasiuntinybėje raštininke.
„Čarneckaitės – Aldona, dr. Birutienė, ir Jadvyga
Grigienė (su pastarosios vyru likimas suvedė Balį Štuthofe). Iš to jų buvimo
Miunchene yra nuotrauka – Jadzė vienoj garsioj aludėj sėdi ant bačkos – Balys jas
ten vedžiojo, pats dažnai praleisdamas ilgas valandas su vežikais, darbininkais
šnekėdamas ir metrais (!) alų gerdamas“ (Vandos Sruogienės pastaba, žr. Balio
Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, iki 1923-09-30, in:
LLTI BR, f. 53, b. 673, l. 1r). „Ten vokiečiai gėrė alų,
ne „mosus“ (tokius didelius alui gerti puodus), skaitydami tik, kiek metrų sudarė
per naktį išgertų „mosų“ eilė… Balys čia ėmė rekordus. Tai pasidarė didelė ir
dažnai nemaloni, skaudi silpnybė, su kuria man vėliau teko kovoti“ (Vandos
Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Kanados – į Vilnių, 1981-06-27, in: LLTI TS, l. 3r).