Vakar gavau tavo trumpą-mažą liūdną atvirutę. Ačiū tau.
Drauge gavau atvirutę ir iš Kazio.1 Kazimieras Sruoga (1899–1974), jauniausias Balio Sruogos brolis. Jis, gaudamas
stipendiją, 1921–1923 m. studijavo ekonomiką Berlyno universitete.
Jam kažkas pasakęs, kad mano „reikalai eina blogai“
Jį priėmė į Würzburgą. Jeigu priims į Kielį –
tai važiuos ten, o jei ne – tai į Würzburgą, vadinas[,] ir jis bus Bavarijoj.4
O šiandie aš jau parašiau laišką Šimkui5
Balio Sruogos laiškas Stasiui Šimkui neišliko,
tačiau Balys Sruoga Vandai Daugirdaitei papasakojo laiško turinį: „Bet vakar gavau
vakare Šimkaus laišką, kuriuo neiškenčiu tau nepasiuntęs. Aš taip apsidžiaugiau
tuo laišku! Vis tiktai, Vanduk, Šimkus geras žmogus, tik reikia mokėti jis
suprasti ir jam daug kas atleisti.
Ką jis gale rašo „Tavo kitokios rūšies
nusistatymas“ – tai čia liečia mus abu. Aš jam rašiau, kad į Klaipėdą norim
atvažiuoti mes du, tavo vardo neminėjau, tik parašiau, kad jis turbūt žino, su
kuo. Todėl jis gi tokiuo bendru pasakymu atsako. Bet, Vanduk, juk mes turėsim
tąjį, anot Šimkaus, „kregždžių lizdą“. Nežinau, kaip jis tau patiks, bet aš
gražesnio ir tinkamesnio buto mums ir norėt nenorėjau. Keturi kambariukai,
stiklinis balkonas – vienoj pusėj marės, kitoj – miškas, palangėj – kiparisai, o
ten už miško – jūra – jūra – jūra plati.
Tu klausei apie tą butą – ar ten yra
kas. Šiuo tarpu – nežinau. Baldų, jeigu ir yra, tai labai, labai nedaug. Bet vis
kaip nors įsitaisysim. Po trupučiuką. Matai, Klaipėdoj yra toksai Adomas Brakas.
Jis yra baldų fabriko savininkas, manau, ar išmokėjimui gausim, ar pasiskolinsim.
Jis mano pažįstamas, o ir žmogus labai geras. Man tai ne tiek jau labai rūpi, kiek
rūpėjo šis butas gauti. Aš manau, kad mums tenai bus gerai ir kad mes galėsim
gerai įsitaisyti ir gyventi gražiai – ir dirbti – ir dainuoti. Aš labai, labai
džiaugiuos – o tu, Vandukėli?“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš
Miuncheno – į Būgius, 1923-10-17, in: LLTI BR, f. 53, b.
490, l. 1r–v, 2r).Šimkui rašiau. Man patogiau buvo jam rašyti,
o ne pačiam Žiliui. Jei bus galima, Šimkus ir pasikalbės, ir „suderės“[,] ir viską sutvarkys. Ar gerai?
Pereitą savaitę pasiunčiau tau Romain Rollandą8Kola Brenjonas (Colas Breugnon,
1919).Le Jardin d'Epicure,
Paris: Calmann et Levy, 1921, žr. Anatolis Fransas, „Iš Epikūro darželio“, in:
Balys Sruoga, Raštai: t. 5II:
Vertimai, parengė Algis Samulionis, redagavo Rimas
Žilinskas, Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir
tautosakos institutas, 1998, p. 555–559. Vanda Daugirdaitė Balio Sruogos pasiūlytų
prancūzų rašytojų kūrinių nevertė.
O aš visa savaitė kamuojuos su disertacija, vokiečių
kalba perrašinėdamas. Vis tik gana sunkiai eina. Gal šią savaitę pabaigsiu
perrašinėti ir apie 16 įteiksiu dekanatui, ir paskui paskirs jau man kvotimų dieną.
Tik prieš Kalėdas laikyti aš vis tik kiek bijau.
Tu [,] Vanduk, nemanyk apie
mane bloga ir atleisk, kad aš kartais tau beprotiškus laiškus rašau. Aš taip tavęs
pasiilgstu! O kaip su tavo atvažiavimu į Vokietiją? Kartą minėjai, kad atvažiuosi? Aš
labai, labai laukiu.
Vandukėli mano!
Bučiuoju [.]