Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1923-11-20, iš Miuncheno – į Būgius Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) Vilnius, Lietuva 2021

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021. Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga F53–492

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 492. Laiškas. Be pilnos vietos. Lokalizuota pagal turinį, Vandos Sruogienės pastabą („1923. XI. 20 / Iš Miuncheno – į Būgius“). Rašyta 22,6 × 28,5 cm gelstelėjusio, laiškinio, plėšto popieriaus pailgais langeliais lape (1r–v) parkeriu (mėlynu rašalu). Lenkta perpus, lankstymo į keturias dalis žymės. Segta skylamušiu. Yra įplyšimų. Dėmėta (rudos, juosvos dėmelės). Apglamžyta. Be voko. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 328–329 (Algio Samulionio rankraštis), BLKMČ BS, l. 38–39, KC PENN, l. 44–45 (Vandos Sruogienės mašinraščiai). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Be voko.

 Lietuvių 1r–v rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (mėlynu rašalu).

Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“).

Genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis variantas.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r Mano Vandukėli,

Ir vėl taip ilgai, taip ilgai iš tavęs jokio laiškelio! Aš taip laukiu! Taip laukiu! Ir aš tau kiek ilgiau nerašiau – bet man buvo vistik vis tik negerai. Jau seniau buvau kiek peršalęs, bet tuo- met neguliau į lovą. Bet pereitą sąavaitę vistik vis tik buvau priverstas atsigulti. Išgulėjau 3 dienas lovoj ir pora dienų prasislankiojau po kambarį. Nieko ypatingo, tiktai peršalau. Temperatuūra buvo pakilusi aukščiau 39. Baisiausios slogos, kosulys, ir paprastai kaip yra – bronchitas su tų nelemtingų gerklės guzų uždegimu. Vakar po piet popiet jau pradėjau išeit – buvau universitete. Šiandie visa diena vaikščioju. Buvau net pas profesorį,Erich Berneker (1874–1937), vokiečių kalbininkas, Balio Sruogos disertacijos vadovas Miuncheno universitete. kuris mane daugely dalykų nuramino. Tik man baisiai liūdna, kad iš tavęs nieko neturiu. Ir jau- čiuos toks užmirštas, toks apleistas. Kol sveikas esu – daug kam reikalingas. Bet kai man reikalinga kiek pagalbos – niekas nei geru žodžiu nea t p lanko. Ir aš taip laukiau iš tavęs laiškelio, bet nieko nieko negaliu sulaukti. Ir nebegalė- jau daugiau namie sėdėti. Taip tuščia, klaiku, ir galva taip ūžia. Nejau Tau, Vandukai, taip sunku nors keletą žodelių parašyti! Tarytum aš buūčiau tolimas – ne savas! Nejau Tu[,] Vandukai[,] negirdi manęs, nepasiilgsti!

Kad sveikas tik buūčiau (šiandie jau geriau, bet gerklė dar skauda ir galva uūžia), tai juk už 21/2 mėnesio pasibaigtų visas užuomaršos skurdas ir ilgesio gailesys, kad tik sveikas buūčiau! Bet man taip liūdna, ir toks apleistas jaučiuos, kad negaliu surinkti paiejėgų dirbti!

1v

Pagal mano apskaitymą, kvotimus aš turėčiau išlaikyti. Slavistiką – beveik žinau, germanistiką – šį mėnesį Tturiu baigti, gal dar užšsitęs ji kelios dienos gruodžio mėn. Filo- sofijaą – gruodžio mėnesį visai lengvai įveiksiu. Sausio mėn. visą išsamiai atkartosiu – ir vasario laikysiu.„Egzaminai buvo paskutinis B. Sruogos studijų etapas, ir vienas nemaloniausių. Laikė tris dalykus: slavų gramatiką (pas E. Bernekerį), vokiečių literatūrą (pas F. Munkerį) ir filosofiją (pas Boimkerį). Ypač baugino pirmasis, kuriam reikėjo aprėpti gausybę medžiagos. Todėl paskutiniaisiais 1923 m. mėnesiais – lapkritį, gruodį ir sausį – B. Sruoga metė visus kitus užsiėmimus ir, sukaupęs valią, dirbo – į pabaigą net iki 14–15 valandų per parą. Paskutinį studijų tašką padėjo 1924 m. vasario 8 d. Egzaminai praėjo lengviau, negu tikėjosi: su senuku filosofu visą valandą „provijo štukas“, su literatūros profesorium pasiginčijo apie mėgstamus S. Georgę, R. Rolaną ir Š. van Lerbergą, šiek tiek kliuvo tik gramatika – „kad ją kur galas““ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 133). Beto Be to[,] noriu vakarais parašyti keletą didesnių straipsnių „Naujie.“, kad mes pradžioj buūtumėm kiek laisvesni.Balys Sruoga parašė keletą straipsnių apie istorinę situaciją, politinę padėtį Vokietijoje: Mucius Scevola, „Vokietijos galas“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-11-23, 24, 26, 27, 28, Nr. 277–281, p. 4; Mucius Scevola, „Laiškai iš Vokietijos (Hitlerio–Lüdendorfo „Revoliucija“ Bavarijoje. – Atbalsiai. Atgarsiai)“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-12-04, Nr. 285, p. 4. Balys Sruoga apibūdino vokiečių požiūrį į svetimtaučius, aprašė jų likimą Vokietijoje po Hitlerio revoliucijos: Mucius Scevola, „Apie auslenderius ir juodąją biržą“, in: Naujienos, Čikaga, 1923-12-28, Nr. 305, p. 4. Aš taip laukiu vasario mėnesio, taip laukiu, taip tuo tik ir gyvenu. Ir kai nesulaukiu iš tavęs jokios žinutės – pati žinai, kokios mintys gali ateiti, kai dar kelios dienos lovoj ir karšty! Aš nieko blogo nenoriu manyti, bet kai tavo laiškai tokie reti – ir mes taip senai kartu bebuvom – ką aš žinau – Vandukai – Vandukai!

Dabar sėdžiu seminare. Užeisiu dar, kad išgkoreguotų mano prašymą deėl kvotimų,Balio Sruogos prašymas Filosofijos fakulteto dekanui laikyti daktaro egzaminus (pagrindinę discipliną slavų filologiją ir šalutines – vokiečių literatūros istoriją ir filosofiją), Miunchenas, 1923-11-21, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 1341, l. 8r. kurį paduosiu ketvirtadienį, ir eisiu namo – į lovą – man vis tik dar labai negerai. Gal negerai, kad užtęsiau ir seniau neatsiguliau – bet j d abar jau vėlu gailėtis.

Ar gausiu iš tavęs nors rytoj rytą laiškelį? Ar vėl taip buūsiu vienas – vienas – apleistas? – –

Ach, Vandukėli mano!

Bal

Antradienis[.]

20/XI 23

Tekstologiniai komentarai

16 neaplanko ] cor pro neatlanko, cor p pro t 29 gruodžio ] vid ex err grodžio, vid ex err om u 44 dabar ] cor d pro vid j 48 Bal ] sign