Vandukėli mano, gavau Tavo laišką jau iš Būgių ir
nežinau, kaip besidžiaugti, kad tau vėlei ramu, kad tu vėlei namie – ilsiesi
ir rami – ir mane tyliai, tyliai myli. Gavau tą laišką pereitos savaitės
pabaigoj, o tik šiandie teprisirengiau tau rašyti. Šiandie antradienis, bet man lyg
tarpušventis – per dieną valkiojuos po universitetą ir ministeriją savo
poperių beieškodamas – o dabar visą vakarą verčiau Heinės1vok =Šiaurės
jūra.
Heinricho Heine'ės kūrinio ankstyvą vertimo variantą žr.
Heinrich Heine, Šiaurės marės, vertė Balys Sruoga,
Miunchenas, 1923, [bloknotas, juodraštis pieštuku], in: LLTI
BR, f. 53, b. 564, nr. 1, l. 1–7r, 8–54r–v, 55r; vėlesnę redakciją, iš
esmės perdirbtą tekstą žr. Heinrich Heine, Šiaurės jūra,
1945–1946, vertė Balys Sruoga, 1945–1946, [parkeriu (mėlynu ir juodu rašalu)
taisytas rankraštis], in: Ibid., nr. 2, l. 1–88r. Vėliausią
vertimo redakciją žr. in: Heinrich Heine, Šiaurės jūra,
vertė Balys Sruoga, Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1946;
vertimą, jo istoriją dar žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t.
5I: Vertimai, parengė Algis
Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas,
Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p.
156–202, 613–660, 792. [,] Zosę, Vicę…3
Išliko trys Aldonos Čarneckaitės rašyti
laiškai Baliui Sruogai. Pateiksime visų jų turinį, nes jie atskleidžia artimą ir
šiltą bičiulių tarpusavio santykį:
„Baly, – Bijau, pasakysi vėl tą piktą
žodį, kurį man nuolat kartojai, todėl geriau nieko nerašysiu šiandie. Taigi. Bet
man vis tik gera, kad aš pažinau Tave. Spaudžiu ranką. Alė“ (Aldonos Čarneckaitės
atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1923-08-23, in: LLTI BR, f. 53, b. 704, nr. 1, l. 1v).
„Berlyne,
spalių 29 d.
Baly, –
Kieno laišką žadėjai man atsiųsti, – atsiųsk.
Nors aš dabar raudonais klevų lapais labiaus džiaugiuos, kaip žmonių laiškais.
Kur Tu, kaip Tu, ką Tu?
Jeigu Tau bus gyvenime gerai – pasidžiaugsiu!
Kalnai, žemė ir Tu, žmogau, palikot šviesias pėdukes dūšioje –
Alė“ (Aldonos
Čarneckaitės laiškas Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1923-10-29, in: LLTI BR, f. 53, b. 704, nr. 2, l. 1r).
Tolesnį
laišką nuo Aldonos Čarneckaitės Balys Sruoga buvo neseniai gavęs:
„Berlyne, gruodžio 11 d. vakare
Mielas Baly!
Įsibėgėjus
šoku Tau ant kaklo ir klykiu iš džiaugsmo!!!
Tas Tavo laiškas šiandie, na,
tas Tavo laiškas, aš jam žodžių nerandu. Supranti, sniego pasiilgau, baisiausiai
noriu į baltą, sausą, nuo vėjo kylantį, skrendantį sniegą!
Vakar vakare
kine(!) matėme „Alpine“ – vaizdų iš Ski – ekskursantų Šveicarijos Alpose, Monte
Rosa etc. Gletčerai, sniegai, debesys, apsnigtos eglės, balti laukai ir žmonės,
tarytum paukščiai per tuos baltus laukus lekia, skrenda, išnyksta tolyje, iškyla
iš už urvų, šoka nuo krantų, kartais parpuola, tuomet juokias, juokias balsiai
kaip dideli vaikai – tai buvo negyvi paveikslai, bet aš jų juoką dar ir šiandie
girdžiu. –
Ir šiandie – Tavo laiškas!
Baly, aš noriu į kalnus. Noriu
lipti, kristi, lėkti, griūti, keltis, juoktis ir vėl lėkti, lėkti.
Žinoma, Tu
už dviejų dienų gausi nuo manęs antrą laišką, „деловое“ [rus =dalykinį], apie eigą organizacijos darbų, kuriuos man pavedei. Dabar
jau nebus vakaras ir aš nesuskubsiu niekur nueit ir su nieku pasimatyt. Bet rytoj
kalbėsiu su žmonėmis, kuriuos nurodei.
Šiandie rašau tik taip sau, nes
nežinau, kur savo snieguotą džiaugsmą padėt, ir jeigu Tu mano jausmus čia
kritikuosi, tai būsi toks „obžidlivas“ žmogus, kad aš Tavęs žinot nenorėsiu.
Baly, ar Tu manai, aš suspėsiu grįžt iš Lietuvos iki 3 sausio? Matai, 18 š.
m. aš važiuoju Lietuvon. Negaliu kitaip – širdis traukia – šaukia mane ten, bus ir
arkliai, ir rogutės, ir miškas su apsnigtomis eglėmis ir mėlyni vakarai su žemai
kybančiomis žvaigždėmis, ir balti keliai per mišką.
Bus tokios didelės rogės,
kur prisės daug žmonių ir visi juoksis, ir visi klyks, kuomet užsikabins galvomis
už apsnigtų šakų ir visas debesis sniego nusivers nuo eglės ant galvų! Ir bus
mažutės rogutės, kur tik dviese sutilpti tegalima. Ir skambučiai bus! Ir laukai,
ir miškai, eh, Baly, pamatysi, kaip išlįs iš už miško džiaugsmas, didelis toks,
didelis, ir nusities per visus kelius ir takus, ir sniego laukus!
O Kalėdų
vakarą bus eglaitė. Žibės visa, švies, spindės!
Bet aš nepražūsiu tam mėlynam
rojuj, aš grįšiu ir turbūt tikrai atvažiuosiu Münchenan, kad su Jumis kartu
važiuot. Nors gal – gal – ką gali žinot. –
Baly, mielas, mielas Baly,
nesijuok iš manęs ir nieko nesakyk.
Greit parašysiu.
Manau, kad Tau gera
ir kad Tu irgi linksmas esi ir džiaugiesi kuo nors, tiesa?
Norėčiau, kad Tau
dar geriau būtų, kad dar labiau džiaugtumeis, kad augtum didelis „царю и отечеству
на пользу, и родителям своим на утешениe“ [rus =„karaliaus
ir tėvynės labui bei tėvų paguodai“].
Spaudžiu ranką.
Alė.
Poryt atvažiuoja Juziukas Nemeikša, Julius Abraitis ir gal Stasys
Zaskevičius.
Žadam būt linksmi!“ (Aldonos Čarneckaitės laiškas Baliui
Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1923-12-11, in: LLTI BR,
f. 53, b. 704, nr. 3, l. 1r–v).
Balys
Sruoga, sveikindamas bičiulį su šventėmis, rašė:
„Geri žmonės sakė, kad
tu vėlei labai geras žmogus esąs. Tai tegu Tau per šventes bus labai gera. O man
biškį markatna. Sėdžiu namie vienas, prietelių neturiu, pinigų – dar mažiau. Ir
darbo prakeiktai daug, ir šiaip dūšioj labai labai markatna. Bet tu ūžk per
šventes – ir už mano sveikatą. O jei kada aš tau nesmagumų padariau, tai prabočyk
– bus geriau.
Ir dūduok Naujų metų naktį.
Balys“ (Balio Sruogos
atvirlaiškis Albinui Rimkai, iš Miuncheno – į Kauną, 1923-12-27, in: LLTI BR, f. 53, b. 1120, l. 1v).
„Juozai,
vis tik
tu labai geras žmogus esi. Užtat tegu tau ir per šventes būna gera. Man biškį
markatna – šventes sutinku rašomosios mašinėlės kompanijoj. Bet čia nieko
nepadarysi. Net į kalnus kažin ar ir porai dienų galėsiu pavažiuoti – nei laiko,
nei prietelių, nei pinigų. Tai tu paūžk ir už mano sveikatą ir nebūk markatnas.
Vasario pabaigoj aš būsiu Berlyne, o paskui – sudie, vokiečių žemė.
Ūžk ir
dūduok.
Balys“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Juozui Urbšiui, iš Miuncheno – į
Kauną, 1923-12-24, in: LNMMB RKRS, f. 15, b. 330, nr. 2, l.
1v).Prūsų lietuvių balsą, 1923 m. dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime. Balio
Sruogos laiškas Juozui Pronskui neišliko.Naujienos leidėjų. Balio Sruogos laiškas Kaziui
Gugiui neišliko.[,]
Vandukėli, kai būsim kartu – saulės kaitroj – marių giesmėse tave
žydinčiomis gėlėmis užliūliuosiu!
– – –
Tu prašai patarti, kas tau daryti po Kalėdų – ar
važiuoti Kaunan? Aš jau turbūt tau nusibodau, berašydamas apie mano nuomonę
diplomo reikalu. Bet aš vis tik tą klausimą kiek kitokioj plotmėj statau, negu tu.
Mums diplomas, Kahr'o15vok =nulis ir nieko. [,] kas daryti mano sprendimu. Tiktai
jeigu pas tave kovoja dvi tendencijos ar pajėgos, tai aš jau labiau palaikyčiau tą,
kuri traukia namie pasilikti. Bent nenustosi sveikatos, pasitaisysi gal dar. O juk
vasario pabaigoj – aš jau atvažiuosiu, ir gal jau kovo mėnesį būsime kartu!
Gyvenimo pradžiai reikia šiek tiek turėti gal ir lėšų. Šiuo tarpu daug uždirbti aš
negalėsiu, nes tenka daugybė laiko visai kitiems reikalams eikvoti.
Bet labanaktis [,] Vandukėli[,] – jau vėlyba naktis! Labų dienų
Tėvui.18
Bučiuoju [.]
Pirmadienis [,] 17.