Šiandie sekmadienis [,] gr. 30
d.
O pas mane – sunki darbo diena.
Iki pusdienio mokinaus, o paskui baigiau versti
Novaliso [„]Himnus nakčiai[“]1LLTI BR, f. 53, b. 670, l. 1v). Poemos vertimo ankstyvą
variantą žr. Novalis, Himnai nakčiai, in: LLTI BR, f. 1, b. 3989, l. 1–27r; vėliausią vertimo redakciją žr.
Novalis, Himnai nakčiai, iš rankr. form. vertė Balys
Sruoga, Miunchenas, 1923 m. gruod. 31 d., in: Gairės,
Kaunas, 1924, Nr. 2, p. 75–89; poemos vertimą, jo istoriją dar žr. in: Balys
Sruoga, Raštai, t. 5I: Vertimai, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata
Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir
tautosakos institutas, 1998, p. 203–220, 792–795.Himnai nakčiai, vertė Balys Sruoga, in: LLTI BR, f. 1, b. 3989, l. 12r).[„]Nordsee[“]3Šiaurės marės, vertė Balys Sruoga,
Miunchenas, 1923, [bloknotas, juodraštis pieštuku], in: LLTI
BR, f. 53, b. 564, nr. 1, l. 1–7r, 8–54r–v, 55r; vėlesnę redakciją, iš
esmės perdirbtą tekstą žr. Heinrich Heine, Šiaurės jūra,
1945–1946, vertė Balys Sruoga, 1945–1946, [parkeriu (mėlynu ir juodu rašalu)
taisytas rankraštis], in: Ibid., nr. 2, l. 1–88r; vėliausią
redakciją žr. in: Heinrich Heine, Šiaurės jūra, vertė Balys
Sruoga, Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1946; vertimą, jo
istoriją dar žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 5I: Vertimai, parengė Algis
Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera,
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 156–202, 613–660,
792.[,] padaryta – padaryta.
Šiandie galutinai paaiškėjo, kad aš į Ski kursus nevažiuoju – ir laiko nėra,
ir mano čekis neateina. Bet jeigu jis ir ateitų, vis tik dėl laiko važiuot
nesugebėtau. Vadinas[,] iki kvotimų kalnų taip ir
nepamatysiu. Nieko nepadarysi – tenka susitaikinti. Rytoj – Silvestro
vakaras4[,] ir
nekvietė. Todėl aš manau, kad ir Naujus metus jie gali be manęs sutikti.
Aš baisiai apsidžiaugiau gavęs Tėvo laišką. Jūsų abiejų
pasveikinimas buvo vienintėlis, kurį aš gavau šventėms. Ir tėvo tonas labai geras.
Mane tai labai džiugina. Jei tokia gera pradžia – tai ir toliau turbūt
neatsiras priežasties santykiams pagesti.
Žiūrėk, Vanduk, nors dabar pas mane mažiuks finansų
krizis, bet gal iki važiavimui į Lietuvą man pavyks mano kapitalus surankioti, ypač
jei pavyks tuojau Novaliso vertimą parduoti, tai aš turėsiu pinigų. Aš norėčiau
išvažiuodamas nupirkti mums reikalingų žiedų. Tiktai kaip pataikinti tau reikalingą
didumą[?] Aš turiu tavo seną žiedą – žinai[,] toks plonas, „dratvinis“ – bet ar jo didumas tau
tinka? Jei tinka – tai gerai, jei ne – tai parašyk, ar reikia kiek
didesnio ar mažesnio. Ir parašyk, kokios „formos“ ar „fasono“ žiedo tu labiau
norėtum. Man tai geriau patiktų labai paprastos formos, kiek storesnis, tik skaisčiai
geltonas. Kaip tu manai? Čia didesnis pasirinkimas, ir būt gerai, kad čia juos
įsigyti – vis viena reikės. Aš manau, kad čia man turi užtekti tam reikalui
pinigų. O Lietuvon parvažiavęs – aš gausiu sutvarkyti lietuvių kalba mano
rašinį apie dainas5Tauta ir žodis,
Kaunas, 1925, kn. 3, p. 1–75; Idem, in: Ibid., 1926, kn. 4, p. 187–231; dar žr. Balys Sruoga, „Dainų poetikos
etiudai“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 9I: Tautosakos studijos, 1921–1947, parengė Algis Samulionis, Donata Linčiuvienė,
redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos
institutas, 2003, p. 7–182; paaiškinimus žr. in: Idem, p.
671. Publikuotas iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą išverstas, paredaguotas ir
dainų pavyzdžiais papildytas Balio Sruogos disertacijos tekstas.Dievų takais, Klaipėda: Rytas, 1923, p.
1–167.[,] kad šio
rezervo iki mūsų persikėlimui nepajudinti. Jeigu man pavyks su mokesčiu už kvotimus,
tai yra jeigu sumokėjimą atidės iki po kvotimų, tai aš išsiversiu jo nepajudinęs.
Tiesa[,] dar už universitetą[,] už imatrikuliavimos reikalauja primokėti 7 dol. Tai – mažmožis,
bet aš ir jų turbūt nemokėsiu – išsimatrikuliuosiu pirma laiko – man
tai jokio skirtumo nesudarys. Tik aš turiu dar vieną didelį-didelį norą: po kvotimų
kokiai savaitei su Ski išvažiuoti į kalnus. Man būtų labai liūdna, jei aš jų
nepamatyčiau – juk jau negreit beteks į juos sugrįžti. Bet tik kad kvotimai
pavyktų! Vis tiktai kvailas daiktas senatvėj kvotimus laikyti! Taip jie man įkyrėjo,
kaip dar niekas niekuomet pasauly! Keikiuos ir kenčiu! Dievui dėku – vienas
mėnuo beliko. Iškentėsiu – žūt-būt! O jei kartais virsčiau?! Mano savimeilė
nuo to nei kiek nenukentėtų, tiktai ką tėvas pasakytų? Na, bet aš manau, kad aš turiu
išlaikyti! Ir tuomet gyvenimas iš naujo pradėti, iš naujo atgimti – eiti į
didelius darbus arba į nebūtį nugrimzti – kito kelio nėra ir nereikia. Mūsų
buvimas kartu – turi būt mūsų gyvenime teigiama revoliucija!
O pereitą naktį aš tave taip gražiai sapnavau. Tokią
jauną, tokią gražią, tokią skaisčią! Ir bučiavau tave iki užuomaršai, iki nebūtybei
– – –
Kad aš šiąnakt dar taip tave sapnuot galėčiau!
Labanaktis, Vandukėl, labanaktis!
Atlankyk mane sapne, pabučiuok!
Tebūnie Tau šviesu ir gera! Tebūnie tavo valandos
džiaugsmingos!
Bučiuoju tave visą – bučiuoju.