Balio Sruogos laiškas Vaclovui Biržiškai, apie 1924-04-28, iš Klaipėdos – į Kauną

Kaip sau nori, o aš ne juokais pradėsiu keiktis.

Kaip sau nori1Vaclovas Biržiška (1884–1956), bibliografas. 1923–1944 m. Kauno universiteto bibliotekos direktorius. Humanitarinių mokslų fakultete skaitė lietuviškos knygos istorijos ir bibliografijos kursus., o aš ne juokais pradėsiu keiktis. Pažadėjai, o dabar – ne tik knygų nėra, bet ir šiaip nei žodelio. O tų knygų man baisiai reikia2Balys Sruoga 1924 m. pavasarį ir vasarą dirbo dienraščio Klaipėdos žinios redakcijoje. Jis buvo gavęs kvietimą nuo rudens privatdocento teisėmis dėstyti Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Balys Sruoga jau buvo išanalizavęs raštu vieną jam skirtą temą „Literatūros mokslo uždaviniai ir metodai“. Rengėsi paskaitai „Mokslo hipotezės apie rusų bylinų kilmę“, todėl iš Kauno ir Vokietijos miestų stengėsi gauti knygų, reikalingų šiai temai.. Kad nebūtum pažadėjęs, būčiau pats ieškojęs, būčiau gal kur užsieny medžiojęs, o dabar – aš pasitikėjau ir buvau ramus. Taigi susimildamas, neatidėliodamas padaryk.

Čia aš jaučiuos baisiai kvailai. Tokiomis idiotiškomis sąlygomis aš dar nesu savame gyvenime dirbęs. Norėtųs juo greičiau ištrūkti.

Siųsk susimildamas knygas[.]

Balys Sruoga


KOMENTARAI

1 Vaclovas Biržiška (1884–1956), bibliografas. 1923–1944 m. Kauno universiteto bibliotekos direktorius. Humanitarinių mokslų fakultete skaitė lietuviškos knygos istorijos ir bibliografijos kursus.
2 Balys Sruoga 1924 m. pavasarį ir vasarą dirbo dienraščio Klaipėdos žinios redakcijoje. Jis buvo gavęs kvietimą nuo rudens privatdocento teisėmis dėstyti Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Balys Sruoga jau buvo išanalizavęs raštu vieną jam skirtą temą „Literatūros mokslo uždaviniai ir metodai“. Rengėsi paskaitai „Mokslo hipotezės apie rusų bylinų kilmę“, todėl iš Kauno ir Vokietijos miestų stengėsi gauti knygų, reikalingų šiai temai.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2022
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.