[Klaipėda,] 28–IV [19]24 [m.]
[Turgaus gatvė 48–49]

Mielas Vytautai,

Nepyk, kad laiško neparašysiu, kokio norėtum ar kokį turėtum rašyti. Visų pirma apie tiesiogius reikalus.

1) Dėl Tavo honoraro iš „Kl. žinių“ – nei aš galiu jo didumą nustatyti, nei aš galiu įsakyti – kada reikiant mokėti. Aš čia apskritai jokios valios neturiu, piniginiu žvilgsniu – tuo labiau. Net pats nežinau, kada ir kiek aš galėsiu gauti. Tavo recenzijų talpinimas eina ne be tam tikro trynimos tarp „galią turinčiųjų“ ir iš mano pusės. Kaip susitarei su dr. Šauliu1Jurgis Šaulys (1879–1948), spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras, nuo 1924 m. dienraščio Klaipėdos žinios redaktorius., taip ir bus, aš čia nieko nežinau – ir neturiu vilties sužinoti.

2) Apskritai – kiek išmanydamas[,] rašyk. Medžiagos laikrašty absoliutiškai nėra. Jei Tavo rašinėliai „užkliūva“ – ne iš mano priežasties.

3) Tavo sumanymus dėl „Gairių“2Vytautas Bičiūnas siūlė Baliui Sruogai bendradarbiauti, leidžiant žurnalą Gairės: rašyti straipsnius, recenzijas, siųsti vertimus. priimu. Sakai[,] rašyk. Aš ne tik negaliu dabar rašyti, ir pagalvoti apie tai negaliu. Įsivaizduok. Gyvenu Sandkruge3Sandkrug vok =Smiltynė.
Balys Sruoga, dirbdamas dienraščio Klaipėdos žinios redakcijoje, gyveno Kopgalyje, rytais keltu išplaukdavo į Klaipėdą.. Keliuos 6 val. rytą, nes reikia būti 71/2 jau redakcijoj. Redakcijoj išsėdžiu iki 4 val. popiet. Namo pareinu 41/2 val. Pavalgau pietus – perdien alkanas, popiet rašau vedamąjį: kur aš galiu gauti laiko kitokiems dalykams!

Tokiomis idiotiškomis sąlygomis kaip gyvas dar nėsu niekur dirbęs. Ir kad žinotum santykių su – šlykštumą!

Būsiu laimingas, kai galėsiu iš čia ištrūkti!4Balys Sruoga šiuo laišku atsakė į neseniai gautą bičiulio Vytauto Bičiūno laišką:

„Kaunas 23/IV 1924.

Baly!

Sveikas šv. Velykų susilaukęs. Linkėjimai tau ir tavo žmonelei, o taipogi tavo Pronskui – Aklasmačiui, o taipogi visiems tavo namams ir užpečkiams, ir užkaboriams, kurie dėl Velykų pasidarė švarūs kaip nobažno žmogaus dūšia.
O dabar rašau tau apie reikalą. Prieš keletą dienų gavau iš Fausto laišką, kupiną aimano dėl „Gairių“. Gaila man siųsti tau tą laišką, kad kartais nepražudytum, bet pažymėsiu, jog Kirša perša „Gaires“ leisti „sonderheft-ais“ prisitaikant įvairių sukaktuvinių nuomarų – pradedant užperniu Dantės atsidūksėjimu, baigiant šiųmečiais dejavimais (atseit, iškilmėmis) dėl spaudos 20 metų atgavimo. Man toks siūlymas pasirodė ne tiek faustinis, kiek nabašnikinis. Taigi tuoj atsakydamas iškoliojau jį ir palinkėjau linksmų švenčių.
Tačiau noriu parašyti tau apie savo sumetimus dėl „Gairių“. Mes tarėmės tarp savęs ir nutarėme laukti tavęs parvažiuojant į Kauną. Tada „Gaires“ apieravosime judviem su Kirša. Tatai ketiname daryti ne todėl, kad „nusikratyti“, bet kad tvarkiau atlikus „darbo pasidalinimą“. Mat ikšiol aš visiems įkalbinėju, kad privalome visas darbo šakas šiaip vykdyti: kiekvienai sričiai rūpinti nužymimas žmogus, kurs tą darbą atlieka (vyriausiai). Taip: Sutkus tvarko teatrą, aš teikiu repertuarą „Vilkolakiui“. Noriu dabar Jomantą pritraukti prie dirbimo dekoracijų, kostiumų ir t. t. Puida rūpina „biznio“ dalykus. Faustas ir tu turėtumėt redaguoti „Gaires“ ir kitus mūsų leidinius ir t. t. Be panašaus „suspecializavimo“, mano nuomone, darbas negal sėkmingai vystytis.
Mano giliu įsitikinimu, tu visais atžvilgiais klydai vykdamas Klaipėdon. Kaune tuos pačius pinigus kur kas lengviau būtumei galėjęs pelnyti. Bet kas pasidarė – tas pasidarė. Užtat nuo rudens mes tave labai laukiame. Juoba svarbi bus mum tavo parama bekeliant eikštėn spaudoje mūsų teatro darbo ypatingumus. Ikšiol aš atlieku to generalinio „teatro gynėjo“ pareigas. Bet man jau per daug to darbo ir, be to, ne visad esti patogu viešai savo žodis tarti.
Kalbėjova mudu su Sutkum dėl tavo sumetimo apie viešą „pasisakymą“ „Skirgailos“ autorizavimo reikalu. Sutkus pripažino tau „recht“. Bet aš prie to pripažinimo norėčiau viena pridėti: taip, Sruoga turi „recht“, bet tegu jis tuoj atvažiuoja ir padeda mum skelbti visuomenei mūsų darbo pradus. Be savojo Bualo ar kito panašaus moralinio mecenato mes būname priversti „slapstytis“ ir „kombinuoti“, nes esama žmonių, kurie moka a priori nustatyti kitus ar patys „nusistatyti“.
[G]rįšiu vėl truputį prie „Gairių“. Turiu paaimanuoti, kad ikšiolei niekas „neserga“ dėl „Gairių“ ir tatai yra visų blogiausia. Aš esu užverstas darbu iki ausų. Be to, „sam ponimaješ“ – dėl kai kurių savo būdo ypatingumų daugiau šiam sviete turiu neprietelių negu prietelių. Taigi ir viliamės tavimi. Tik norėčiau žinoti, kokius literatus (pavardėmis) tu manai esant reikalinga pritraukti prie „Gairių“? Aš tau iš savo pusės turiu pažymėti, kad nežiūrint kitų mūsiškių „prieš“ nusistatymo (aš ir patsai apgailestauju dėl jo „dekadanso“) kalbinau Šeinių, ir tas atsisakė motyvuodamas „rašyba“ ir dar kažkuo. Savickis, mano nuomone, gali būti laikas nuo laiko duodamas „desertui“. Jis „Gairėms“ simpatizuoja. Bet ikšiol nieko nedavė. Aš labai norėčiau, kad „Gairėse“ pasirodytų rimtesni K. Binkio eilėraščiai. Binkis prieš mane dėl Lemenkudros kaip šuo prieš katiną. Tik aš labai norėčiau, kad tie kvaili santykiai kuo greičiausiai likviduotųsi. Putinas mum palankus. Ko mes ikšiol neišjudinam (ir tai, regis, ne dėl „antipatijų“) – tai Šatrijos Raganą. Visgi jos apysakaitės geresnės už visų kitų mūsų apysakininkų blevyzgus. Taigi, būtinai pažymėk visus alei vieną, kas, tavo nuomone, yra kviestini į „Gairių“ talką. O dėl tavęs, tai, aš manau, jau šiandien turėtumei vieną-kitą rašinį tuojau duoti „Gairėms“ – ir tai rinktinius, ne bet kokius. – Žiūrėk, keli klausimą apie Kanto santykius su „taika“. O kodėl, po velnių, neparašai „Gairėms“ apie Kanto pažiūras į meno kūrybą arba apie Kanto filosofijos įtaką į naująjį meną? Aš ir tai galėčiau (tik, žinoma, diletantiniai pagvildenti tas temas. O tau – pora valandų darbo – ir straipsnis bus gatavas.). Taigi sėsk tuoj ir rašyk, kad už savaitės rašinys būtų Berlyne. (Perrašyk mašinėle ir siųsk šiuo adresu: F. Kirša b/Altenkiech, Landhausstr. 43, Gth. Berlin (Vilmersdorf)).
____________________________________________________________________________________________________
Tu gal stebies mano „miesčioniškumu“ bevertinant pavienius autorius. Bet, mano giliu įsitikinimu, kol dar taip mažai teturime dailiosios raštijos gamintojų ir skaitytojų, svarbu turėti žurnalą „žmonišką“ – nes per daug „poniškasis“ tūnos ant lentynų… Pagaliau, tas klausimas – diskutuotinas.
Beje, prie progos noriu tavęs klausti, kodėl tu taip nemėgsti Butkų Juzės? Aš perskaičiau jo „Paparčio žiedą“ ir likau sužavėtas. Pamenu, „Skaitymuose“ tu kaltinai jį plagiatūroj. Norėčiau išgirsti, iš kur jis semdavo savo „įkvėpimą“ ir ką tu manai apie „Paparčio žiedą“? Aš recenzavau tą „albumėlį“ „Gairėms“, taigi nenorėčiau, kad tu mane paskui koliotum.
Beje, 3 No „Gairių“ mes ketiname daryti teatro „sonderheftu“ medžiagos apsčiai jau turime. Gera būtų, jei tu parašytum tąja tema kokį rašinį ar perdirbtum savo straipsnio („Naujienoms“) tą dalį, kur kalbi apie lietuvių teatrą ir „Vilkolakį“. Pagaliau, tai tavo dalykas, ką duosi tam „sonderheftui“. Bet duoti privalai. Paskutinis „Gairių“ šių metų No bus pavestas specialiai Kudirkai. Turėk tai omenyje.
O dabar pora žodžių dėl mano bendradarbiavimo „Klaip. žiniose“. Turiu nusiskųsti, – kam pavėlini talpindamas mano recenziją. Atmink, kad Kaune „Klaip. ž.“ skaitomas ir parduodamas visuose kioskuose. Be to, pavyzdžiui, apie „Dainos“ spektaklį tu ikšiol netalpini mano recenzijos, nors aš padariau prierašą, kad mes dedame didelės svarbos Vitkausko viešam atestavimui. Juk „Daina“ nuo rudens žadanti steigti Kaune opertą Vitkauskui vadovaujant. Tai būtų naujas peilis mūsų darbui ir, be to, pilna prasme „meno šaltatanezija“ iš Vitkausko pusės. Juk tai ne režiseris, bet „duch Caria Nebesnago“! Taigi būtinai spausdinki tą recenziją. Nes [?] Dievui, pusė mėnesio laiko praėjo nuo tos dienos, kai aš ją pasiunčiau. Be to, nedaryk man medžiaginės skriaudos. Teatro dalykai nekaip eina. Taigi kiekvienas litas man brangu. Beje, atsimink ir įsakyk administracijai nuo šio mėnesio mokėti man už kiekvieną recenziją „minimum“ 20 litų, kaip esame sutarę su Šauliu (laike „Dainos“ jubilejinis spektaklis). Jei jūs būtumėt nustatę dar aukštesnį honorarą einant Min. kabin. priimtomis normomis („Lietuva“ už recenzijas moka iki 40 c. eilutei), tai būtų dar geriau. Žodžiu, pats žinosi, kaip pasielgti.
Pamenu, kadaisiai tu buvai ketinęs rašyti „Gairėms“ apie Tairovo teatrą. Gal dabar parašytumei? Aš esu pasirengęs rašyti apie visas tavo poezijos knygas. Rašysiu „vaišnoriškai“. Mat toks jau esu ir neketinu kitoks darytis. Tik pridėsiu kai ką apie eiliavimo poetinės kalbos ypatingumus. Ar nesikoliosi už tokią „vnimaniją“?
Baigi[u] – baigiu – baigiu.
Šį rudenį šventas [Ž]ukas rengia meno parodą. Kviesime Varniuką, Kulvietį, Zikarą, Rimšą ir dar kai ką. Beje, į „Gairių“ kooperatyvą kooptuosime Varniuką, tave ir Kiršą. Pajus aš už jus uždėsiu iš savo honoraro s-tos kredituodamas pusei metų.
Tavo Vytautas (Vytauto Bičiūno laiškas Baliui Sruogai, iš Kauno – į Klaipėdą, 1924-04-23, in: LLTI BR, f. 53, b. 726, l. 1–4r–v).

Tavo Balys

1 Jurgis Šaulys (1879–1948), spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras, nuo 1924 m. dienraščio Klaipėdos žinios redaktorius.

2 Vytautas Bičiūnas siūlė Baliui Sruogai bendradarbiauti, leidžiant žurnalą Gairės: rašyti straipsnius, recenzijas, siųsti vertimus.

3 Sandkrug vok =Smiltynė.
Balys Sruoga, dirbdamas dienraščio Klaipėdos žinios redakcijoje, gyveno Kopgalyje, rytais keltu išplaukdavo į Klaipėdą.

4 Balys Sruoga šiuo laišku atsakė į neseniai gautą bičiulio Vytauto Bičiūno laišką:

„Kaunas 23/IV 1924.

Baly!

Sveikas šv. Velykų susilaukęs. Linkėjimai tau ir tavo žmonelei, o taipogi tavo Pronskui – Aklasmačiui, o taipogi visiems tavo namams ir užpečkiams, ir užkaboriams, kurie dėl Velykų pasidarė švarūs kaip nobažno žmogaus dūšia.
O dabar rašau tau apie reikalą. Prieš keletą dienų gavau iš Fausto laišką, kupiną aimano dėl „Gairių“. Gaila man siųsti tau tą laišką, kad kartais nepražudytum, bet pažymėsiu, jog Kirša perša „Gaires“ leisti „sonderheft-ais“ prisitaikant įvairių sukaktuvinių nuomarų – pradedant užperniu Dantės atsidūksėjimu, baigiant šiųmečiais dejavimais (atseit, iškilmėmis) dėl spaudos 20 metų atgavimo. Man toks siūlymas pasirodė ne tiek faustinis, kiek nabašnikinis. Taigi tuoj atsakydamas iškoliojau jį ir palinkėjau linksmų švenčių.
Tačiau noriu parašyti tau apie savo sumetimus dėl „Gairių“. Mes tarėmės tarp savęs ir nutarėme laukti tavęs parvažiuojant į Kauną. Tada „Gaires“ apieravosime judviem su Kirša. Tatai ketiname daryti ne todėl, kad „nusikratyti“, bet kad tvarkiau atlikus „darbo pasidalinimą“. Mat ikšiol aš visiems įkalbinėju, kad privalome visas darbo šakas šiaip vykdyti: kiekvienai sričiai rūpinti nužymimas žmogus, kurs tą darbą atlieka (vyriausiai). Taip: Sutkus tvarko teatrą, aš teikiu repertuarą „Vilkolakiui“. Noriu dabar Jomantą pritraukti prie dirbimo dekoracijų, kostiumų ir t. t. Puida rūpina „biznio“ dalykus. Faustas ir tu turėtumėt redaguoti „Gaires“ ir kitus mūsų leidinius ir t. t. Be panašaus „suspecializavimo“, mano nuomone, darbas negal sėkmingai vystytis.
Mano giliu įsitikinimu, tu visais atžvilgiais klydai vykdamas Klaipėdon. Kaune tuos pačius pinigus kur kas lengviau būtumei galėjęs pelnyti. Bet kas pasidarė – tas pasidarė. Užtat nuo rudens mes tave labai laukiame. Juoba svarbi bus mum tavo parama bekeliant eikštėn spaudoje mūsų teatro darbo ypatingumus. Ikšiol aš atlieku to generalinio „teatro gynėjo“ pareigas. Bet man jau per daug to darbo ir, be to, ne visad esti patogu viešai savo žodis tarti.
Kalbėjova mudu su Sutkum dėl tavo sumetimo apie viešą „pasisakymą“ „Skirgailos“ autorizavimo reikalu. Sutkus pripažino tau „recht“. Bet aš prie to pripažinimo norėčiau viena pridėti: taip, Sruoga turi „recht“, bet tegu jis tuoj atvažiuoja ir padeda mum skelbti visuomenei mūsų darbo pradus. Be savojo Bualo ar kito panašaus moralinio mecenato mes būname priversti „slapstytis“ ir „kombinuoti“, nes esama žmonių, kurie moka a priori nustatyti kitus ar patys „nusistatyti“.
[G]rįšiu vėl truputį prie „Gairių“. Turiu paaimanuoti, kad ikšiolei niekas „neserga“ dėl „Gairių“ ir tatai yra visų blogiausia. Aš esu užverstas darbu iki ausų. Be to, „sam ponimaješ“ – dėl kai kurių savo būdo ypatingumų daugiau šiam sviete turiu neprietelių negu prietelių. Taigi ir viliamės tavimi. Tik norėčiau žinoti, kokius literatus (pavardėmis) tu manai esant reikalinga pritraukti prie „Gairių“? Aš tau iš savo pusės turiu pažymėti, kad nežiūrint kitų mūsiškių „prieš“ nusistatymo (aš ir patsai apgailestauju dėl jo „dekadanso“) kalbinau Šeinių, ir tas atsisakė motyvuodamas „rašyba“ ir dar kažkuo. Savickis, mano nuomone, gali būti laikas nuo laiko duodamas „desertui“. Jis „Gairėms“ simpatizuoja. Bet ikšiol nieko nedavė. Aš labai norėčiau, kad „Gairėse“ pasirodytų rimtesni K. Binkio eilėraščiai. Binkis prieš mane dėl Lemenkudros kaip šuo prieš katiną. Tik aš labai norėčiau, kad tie kvaili santykiai kuo greičiausiai likviduotųsi. Putinas mum palankus. Ko mes ikšiol neišjudinam (ir tai, regis, ne dėl „antipatijų“) – tai Šatrijos Raganą. Visgi jos apysakaitės geresnės už visų kitų mūsų apysakininkų blevyzgus. Taigi, būtinai pažymėk visus alei vieną, kas, tavo nuomone, yra kviestini į „Gairių“ talką. O dėl tavęs, tai, aš manau, jau šiandien turėtumei vieną-kitą rašinį tuojau duoti „Gairėms“ – ir tai rinktinius, ne bet kokius. – Žiūrėk, keli klausimą apie Kanto santykius su „taika“. O kodėl, po velnių, neparašai „Gairėms“ apie Kanto pažiūras į meno kūrybą arba apie Kanto filosofijos įtaką į naująjį meną? Aš ir tai galėčiau (tik, žinoma, diletantiniai pagvildenti tas temas. O tau – pora valandų darbo – ir straipsnis bus gatavas.). Taigi sėsk tuoj ir rašyk, kad už savaitės rašinys būtų Berlyne. (Perrašyk mašinėle ir siųsk šiuo adresu: F. Kirša b/Altenkiech, Landhausstr. 43, Gth. Berlin (Vilmersdorf)).
____________________________________________________________________________________________________
Tu gal stebies mano „miesčioniškumu“ bevertinant pavienius autorius. Bet, mano giliu įsitikinimu, kol dar taip mažai teturime dailiosios raštijos gamintojų ir skaitytojų, svarbu turėti žurnalą „žmonišką“ – nes per daug „poniškasis“ tūnos ant lentynų… Pagaliau, tas klausimas – diskutuotinas.
Beje, prie progos noriu tavęs klausti, kodėl tu taip nemėgsti Butkų Juzės? Aš perskaičiau jo „Paparčio žiedą“ ir likau sužavėtas. Pamenu, „Skaitymuose“ tu kaltinai jį plagiatūroj. Norėčiau išgirsti, iš kur jis semdavo savo „įkvėpimą“ ir ką tu manai apie „Paparčio žiedą“? Aš recenzavau tą „albumėlį“ „Gairėms“, taigi nenorėčiau, kad tu mane paskui koliotum.
Beje, 3 No „Gairių“ mes ketiname daryti teatro „sonderheftu“ medžiagos apsčiai jau turime. Gera būtų, jei tu parašytum tąja tema kokį rašinį ar perdirbtum savo straipsnio („Naujienoms“) tą dalį, kur kalbi apie lietuvių teatrą ir „Vilkolakį“. Pagaliau, tai tavo dalykas, ką duosi tam „sonderheftui“. Bet duoti privalai. Paskutinis „Gairių“ šių metų No bus pavestas specialiai Kudirkai. Turėk tai omenyje.
O dabar pora žodžių dėl mano bendradarbiavimo „Klaip. žiniose“. Turiu nusiskųsti, – kam pavėlini talpindamas mano recenziją. Atmink, kad Kaune „Klaip. ž.“ skaitomas ir parduodamas visuose kioskuose. Be to, pavyzdžiui, apie „Dainos“ spektaklį tu ikšiol netalpini mano recenzijos, nors aš padariau prierašą, kad mes dedame didelės svarbos Vitkausko viešam atestavimui. Juk „Daina“ nuo rudens žadanti steigti Kaune opertą Vitkauskui vadovaujant. Tai būtų naujas peilis mūsų darbui ir, be to, pilna prasme „meno šaltatanezija“ iš Vitkausko pusės. Juk tai ne režiseris, bet „duch Caria Nebesnago“! Taigi būtinai spausdinki tą recenziją. Nes [?] Dievui, pusė mėnesio laiko praėjo nuo tos dienos, kai aš ją pasiunčiau. Be to, nedaryk man medžiaginės skriaudos. Teatro dalykai nekaip eina. Taigi kiekvienas litas man brangu. Beje, atsimink ir įsakyk administracijai nuo šio mėnesio mokėti man už kiekvieną recenziją „minimum“ 20 litų, kaip esame sutarę su Šauliu (laike „Dainos“ jubilejinis spektaklis). Jei jūs būtumėt nustatę dar aukštesnį honorarą einant Min. kabin. priimtomis normomis („Lietuva“ už recenzijas moka iki 40 c. eilutei), tai būtų dar geriau. Žodžiu, pats žinosi, kaip pasielgti.
Pamenu, kadaisiai tu buvai ketinęs rašyti „Gairėms“ apie Tairovo teatrą. Gal dabar parašytumei? Aš esu pasirengęs rašyti apie visas tavo poezijos knygas. Rašysiu „vaišnoriškai“. Mat toks jau esu ir neketinu kitoks darytis. Tik pridėsiu kai ką apie eiliavimo poetinės kalbos ypatingumus. Ar nesikoliosi už tokią „vnimaniją“?
Baigi[u] – baigiu – baigiu.
Šį rudenį šventas [Ž]ukas rengia meno parodą. Kviesime Varniuką, Kulvietį, Zikarą, Rimšą ir dar kai ką. Beje, į „Gairių“ kooperatyvą kooptuosime Varniuką, tave ir Kiršą. Pajus aš už jus uždėsiu iš savo honoraro s-tos kredituodamas pusei metų.
Tavo Vytautas (Vytauto Bičiūno laiškas Baliui Sruogai, iš Kauno – į Klaipėdą, 1924-04-23, in: LLTI BR, f. 53, b. 726, l. 1–4r–v).