[Klaipėda,] bal. 30 d[.] [19]24 [m.]
[Turgaus gatvė 48–49]

Mielas Vytautai,

Kai „puidiada“ „Gairėse“ baigsis[,] aš labai džiaugsiuos.

Pareiškimą apie kooperatyvą siunčiu, bet aš šiuo tarpu neturiu visai pinigų ir visai nežinau, kokias prievoles aš prisiimu. Todėl darykit[,] kaip norit, bet visų pirma norėčiau aš sužinoti organizacijos pagrindus.

Jeigu „Kl. žinių“ red. kiek žmoniškiau susitvarkys ir jeigu Puida1Kazys Puida (1883–1945) – poetas, dramaturgas, prozininkas, vertėjas. 1923–1924 m. redagavo ir leido žurnalą Gairės. iš „Gairių“ eina velniop – tai aš rašysiu, kiek tik galėsiu. Bet šiuo tarpu, kol redakcija ėda mano galvą ir raumenis – aš nieko negaliu padaryti. Rengiuos čia kelti „revoliuciją“ ir galiu greit iš redakcijos išlėkti.

Bet kol kas dar turiu būti.

Kodėl recenzijų neberašai[?] Nei apie velykinius reikalus, nei nieko. Rašyk, ypač apie geg. 1 d. reikalus.

Žadėjai rašyti apie mano eiles. Rašyk, kaip nori. Tik palytėk jų struktūrą (vidujinę), o daugiau – ką nori.

Pietrikas yra Ukmergės gimnazijos vokiečių kalbos mokytojas2K. Pietrekas – 1921–1934 m. anglų ir vokiečių kalbų mokytojas Ukmergės gimnazijoje.. Esmėj labai mizernas žmogelis.

Jo straipsnis3Pietrekas K., „Lietuva vokiečių literatūroje“, in: Klaipėdos žinios, Klaipėda, 1924-04-23, Nr. 68, p. 2; Idem, in: Ibid., 1924-04-24, Nr. 69, p. 2., tavo minimas, tilpęs „Kl. žiniose“, man baisiai netinka: širdį suspaudęs jį dėjau.

„Gairėms“ jis nieko neišspaus.

Kol kas[.]
Balys4Balio Sruogos atsakymas į anksčiau gautą bičiulio Vytauto Bičiūno laišką:

„Kaunas 27–IV 1924 m.

Mielas Baly!

Šiandien esu piktas kaip velnias.
„Bičiūniškai“ – „arogantiškai“ pareikalavau raštu iš Puidos „Gairių“ atskaitos. Ir turiu konstatuoti, kad „puidovščina“ „Gairėse“ greit turės galutinai pasibaigti. Tik ką parašiau laišką Kiršai. Tuo tarpu dar susilaikiau nuo patarimo, kad išmestų iš sekančių „Gairių“ No Puidos, kaipo redaktoriaus, parašą. Pagaliau, ne mano tai teisė (nors norą turiu didelį) davinėti jam tokius patarimus.
Taigi – visa krypsta link galutino ir griežto persitvarkymo „Gairių“. Jei tu šiame reikale nepagelbėsi – į pagerėjimą maža būtų vilties.
Visų pirma tuoj prisiųsk raštu savo sutikimą būti „Gairių“ kooperatyvo nariu prisiimant visas medžiagines nario prievoles.
Be to, leiski tavęs paklausti, kas per vienas tas Pietriks, kurio straipsnis tilpo „Klaip. žiniose“ apie Lietuvą vokiečių literatūroje, ir ar negalėtų parašyti to pat turinio, tik platų rašinį „Gairėms“? Kaip tu manai?
Teatro „sonderheftas“ [vok =specialus leidimas] turės būti ne No 3, bet „Gairių“ No 4.
Na, tai tuo tarpu viso labo.
Vytautas“ (Vytauto Bičiūno laiškas Baliui Sruogai, iš Kauno – į Klaipėdą, 1924-04-27, in: LLTI BR, f. 53, b. 726, l. 1r–v).

1 Kazys Puida (1883–1945) – poetas, dramaturgas, prozininkas, vertėjas. 1923–1924 m. redagavo ir leido žurnalą Gairės.

2 K. Pietrekas – 1921–1934 m. anglų ir vokiečių kalbų mokytojas Ukmergės gimnazijoje.

3 Pietrekas K., „Lietuva vokiečių literatūroje“, in: Klaipėdos žinios, Klaipėda, 1924-04-23, Nr. 68, p. 2; Idem, in: Ibid., 1924-04-24, Nr. 69, p. 2.

4 Balio Sruogos atsakymas į anksčiau gautą bičiulio Vytauto Bičiūno laišką:

„Kaunas 27–IV 1924 m.

Mielas Baly!

Šiandien esu piktas kaip velnias.
„Bičiūniškai“ – „arogantiškai“ pareikalavau raštu iš Puidos „Gairių“ atskaitos. Ir turiu konstatuoti, kad „puidovščina“ „Gairėse“ greit turės galutinai pasibaigti. Tik ką parašiau laišką Kiršai. Tuo tarpu dar susilaikiau nuo patarimo, kad išmestų iš sekančių „Gairių“ No Puidos, kaipo redaktoriaus, parašą. Pagaliau, ne mano tai teisė (nors norą turiu didelį) davinėti jam tokius patarimus.
Taigi – visa krypsta link galutino ir griežto persitvarkymo „Gairių“. Jei tu šiame reikale nepagelbėsi – į pagerėjimą maža būtų vilties.
Visų pirma tuoj prisiųsk raštu savo sutikimą būti „Gairių“ kooperatyvo nariu prisiimant visas medžiagines nario prievoles.
Be to, leiski tavęs paklausti, kas per vienas tas Pietriks, kurio straipsnis tilpo „Klaip. žiniose“ apie Lietuvą vokiečių literatūroje, ir ar negalėtų parašyti to pat turinio, tik platų rašinį „Gairėms“? Kaip tu manai?
Teatro „sonderheftas“ [vok =specialus leidimas] turės būti ne No 3, bet „Gairių“ No 4.
Na, tai tuo tarpu viso labo.
Vytautas“ (Vytauto Bičiūno laiškas Baliui Sruogai, iš Kauno – į Klaipėdą, 1924-04-27, in: LLTI BR, f. 53, b. 726, l. 1r–v).