1r Urbšy mieliausias!

Tavo gerą gromatą, rašytą bal. 3 d.[,]Minimas Juozo Urbšio laiškas Baliui Sruogai neišliko. gavau vos šiandie – buvau Velykoms į so- džių išduūmęs ir vos šiandie atgužėjau[,] ir radau universitete.

SkaftynovoAleksandras Pavlovičius Skaftymovas (Александр Павлович Скафтымов) (1890–1968) – rusų literatūrologas. Saratovo universiteto profesorius. Parašė darbų apie tautosaką. Svarbiausias iš jų ir yra Bylinų poetika ir genezė (1924). knygosАлександр Павлович Скафтымов, Поэтика и генезис былин: очерки, Москва, Саратов: З. Яксанов, 1924. Balys Sruoga parašė šios knygos kritinę recenziją, žr. [Balys] Sruoga, „Проф. А. П. Скафтымов, Поэтика и генезис былин. Очерки. Москва-Саратов, 1924, 226 pusl.“, [Balio Sruogos taisytas rankraštis], in: LLTI BR, f. 1, b. 3995, l. 1–12r; dar žr. Idem, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 9I: Tautosakos studijos, 1921–1947, parengė Algis Samulionis, Donata Linčiuvienė, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003, p. 407–413. aš netik ne tik neturiu, bet ir žinot nežinojau, kad tokia yra. O ji man baisiai-baisiai reikalinga! Aš dabar skaitau universitete tą k ar ur sąBalys Sruoga Lietuvos universitete Humanitarinių mokslų fakultete nuo 1924 m. skaitė kursą „Rusų eiliuotasai epas (bylinos, istorinės dainos, dvasinės eilės)“., patsai šiaip taip sulipi- nėdamas, o man labai svarbu būtų Tturėti toksai dalykas, kaip Saftynovo. Net dar daugiau – kitą penktadienį turiu kalbėti apie bylinųBylina – rusų liaudies epinė daina apie karžygius.Balys Sruoga Aleksandro Skaftymovo knygoje apie bylinų poetiką nerado svarbiausio dalyko – bylinų stilistikos analizės (knygos autorius dėmesį sutelkė į bylinų struktūrą): „Šis posmas turi didelės vertės, kai jis duodamas kaipo vienas sudėtinųjų poetikos dalių. Atitrauktas nuo bylinos, nuo bendros poetikos, jis tėra tiktai negyvi griaučiai. Bylinų architektonika anaiptol nesudaro jų pagrindinės savybės, anaiptol nevaizduoja jų veido. Bylinų stilistika – šit kur glūdi bylinų tikrasai veidas, bylinų pagrindinės savybės, bylinų, kaipo estetinio fakto paslaptis“ ([Balys] Sruoga, „Проф. А. П. Скафтымов, Поэтика и генезис былин. Очерки. Москва-Саратов, 1924, 226 pusl.“, in: LLTI BR, f. 1, b. 3995, l. 7–8r). Balys Sruoga išdėstė pastabų ir dėl bylinų genezės aišinimo, jis labiausiai pasigedo sąsajų su bylinų stilistika: „[…] prof. Skaftymovas vis tiktai neduoda vaizdo, kaip bylinos kūrės ir kada tai atsitiko, ir kaip jos int mūsų dienas atėjo. Juk faktas pasilieka faktu, kad prieš kelius šimtmečius rusai dainavo savo bylinas ir kad bylinos gyveno ir tebegyvena savo ypatingu, savaimingu gyvenimu! Bylinų poetika, tiksliau, pasakius, jų stilistika kaip tiktai ir turėtų parodyti, kaip rutulojos dainininkų kuriamoji sąmonė, kaip tam tikras sąmonės turinys ieškojo kūrybinės reiškimo formos. Ne tiek atskiruose varduose bei bylinų istoriniuose atvaizduose (Anspielung) raiškėja bylinų genezio ir istorijos problema, kiek jų stilistikoj. Bylinų istorija – žymioj, jei ne žymiausioj daly yra jų stiliaus istorija!“ (Idem, in: Ibid., l. 9–10r) Nepaisant kritinių įžvalgų, Balys Sruoga įvertino Skaftymovo veikalą kaip reikšmingą, nors turintį trūkumų: „[…] davęs daug svarbių ir tikslių pastabų bendrais bylinologijos klausimais, nedavė nei bylinų poetikos, nei genezio“ (Idem, in: Ibid., l. 10r). Balys Sruoga siūlė lietuvių dainų tyrėjams pasiremti šiuo darbu, kuris galėtų paskatinti įvairiems tyrimams: „Būtų gera, kad į prof. Skaftymovo darbą atkreiptų dėmesio ne vien tik bylinų mėgėjai. Ir lietuvių dainos darbininkai prof. Skaftymovo pastabose, jo tyrinėjimų metode, jo argumentacijos organizacijoj rastų ne vieną teigiamą impulsą, kurie gal ir dainologijos kelią kiek nuskaidrintų“ (Idem, in: Ibid., l. 12r). poetiką – ir man būtų svarbu prieš kelias dienas tai turėti.

Jeigu pastanavijai atsiūųsti dovanoti – tai siūųsk susimildamas kuogreičiau kuo greičiau!

Aš ne tik už tavo griešną dūšią poterius sukalbėsiu, bet jau pasistorosiu ateity nors puskvo[r]tėtį…

Taigi aš su Ssavo Žžmona1924 m. kovo 22 d. Balys Sruoga, grįžęs po studijų Miunchene, vedė Vandą Daugirdaitę. klo- niuojuos nužemintai.

KiršaiFaustas Kirša (1891–1964) – poetas. 1921–1926 m. klausė paskaitų Berlyno universitete. dar nuo taveęs nepasikloniojau – nemačiau – n b et ir jis tur būt turbūt linksi.

Per Velykas buvau sodžiuj, proceiavojau, kaip jaučias, net įkaušęs nė karto nebuvau[.]

Klonioj[uos][.]

TavBalys Tav[o] Balys 1925[,] bal. 20 d.